nuotekos

nuotekų išleidimas

núotekos, nutekameji vándenys, skystos ir mišrios atliekos. Susidaro vartojant vandenį buitiniams (valgio gaminimui, skalbimui, higienos ir kitoms reikmėms) ir gamybiniams (technologiniams) poreikiams, nutekant kritulių vandeniui. Pagal susidarymo vietą skiriamos komunalinės (gyvenviečių nuotekos, daugiausia buitinės), gamybinės ir paviršinės nuotekos. Komunalinėse nuotekos yra visų medžiagų, kurias vartoja nuotėkio baseine gyvenantys, dirbantys arba tik pravažiuojantys žmonės. Jose gausu mineralinių (nusėdančių – vidutiniškai 20 g per parą vienam žmogui, nenusėdančių – 5 g/parą ir ištirpusių – 75 g/parą) ir organinių junginių (nusėdančių – 30 g/parą, nenusėdančių – 10 g/parą, ištirpusių – 50 g/parą), įvairių mikroorganizmų ir kitų teršalų. Visus teršalus, išskyrus nenusėdančius ir ištirpusius mineralinius, prieš išleidžiant nuotekas į paviršinius vandenis reikia pašalinti.

Gamybinės nuotekos būna švarios (pvz., aušinimui vartotas vanduo), kurių nereikia valyti, užterštos biologiškai skaidomais teršalais (dažniausiai šalinamos ir valomos kartu su buitinėmis nuotekomis), užterštos biologiškai neskaidomais arba kenksmingais teršalais (šie teršalai prieš išleidžiant nuotekas į kanalizaciją šalinami iš nuotekų papildomai valant). Paviršinės nuotekos per lietaus kanalizaciją išleidžiamos į atvirus vandens telkinius arba (jei jos nėra) į bendrąją kanalizaciją kartu su komunalinėmis nuotekomis. Jei nuotekose yra biologiškai skaidomų organinių teršalų, patekę į gamtinę aplinką jie eikvoja vandens telkinių vandenyje ištirpusį deguonį ir taip gali pakenkti vandens augalijai ir gyvūnijai. Į nuotekas patekusios maistinės medžiagos turi azoto, fosforo, amoniako, todėl, be deguonies eikvojimo, sukelia vandenų eutropiją, nuodija vandens gyvūniją. Kiti organiniai teršalai (pesticidai, riebalai, tepalai, dažai, tirpikliai) kenkia vandens gyvūnijai, darko natūralų telkinio vaizdą. Iš nuotekų patekę metalai (gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas, varis, nikelis) nuodija vandens gyvūniją, kaupiasi vandenyje, kitos neorganinės priemaišos (rūgštys, šarmai, smulkios mineralinės dalelės) dar ir sukelia vandens telkinių dumblėjimą, kai kurios medžiagos (pvz., vandenilio sulfidas) skleidžia blogą kvapą. Patogeninės bakterijos, virusai, kirmėlių kiaušinėliai apnuodija žuvis ir kitą gyvūniją, užteršia vandenį. Ypač pavojingos su nuotekomis patekusios radioaktyviosios medžiagos, kurios kaupiasi vandens telkinyje ir skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę. Jei į vandens telkinį išleidžiamų nuotekų temperatūra aukštesnė negu telkinio vandens, kintant aplinkos temperatūrai gali pasikeisti ir vandens gyvūnijos ir augalijos rūšys. Pagal teršalų savybes ir būseną nuotekose pasirenkamas teršalų šalinimo būdas (nuotekų valymas). Valant nuotekas teršalų koncentracija sumažinama tiek, kad jie nedarytų žalos vandens telkiniui ir jo aplinkai.

547