núotykių literatūrà, nuotykių tematikos prozos kūriniai. Pasakojama apie realius arba pramanytus įvykius, vieno ar kelių veikėjų nuotykius – keliones į tolimas, egzotiškas šalis, apie naujų žemių atradimą ir kita. Nuotykių literatūros stilius priklauso nuo literatūrinių srovių ir krypčių. Nuotykių literatūros elementų daugiausia yra kelionių ir vadinamuosiuose marinistiniuose romanuose (J. Conradas, F. Marryatas, G. Vladimovas). Nuotykių literatūrai artima arabų prozos žanras makama, fantastinė literatūra, vadinamoji robinzonada. Nuotykių literatūros užuomazgos – senovės graikų literatūroje. Bruožų turi viduramžių riterinis romanas, pikareskinis romanas, 18–19 a. – gotikinis romanas. Labiausiai išpopuliarėjo 19 a. romantizmo literatūroje. Kartografijos ir laivininkystės suklestėjimas, kolonizacija skatino europiečius atrasti ir pažinti naujas šalis. Nuotykių literatūros formavimuisi turėjo įtakos ir dokumentinė literatūra. Kūriniams būdinga intriguojantis intensyvus pasakojimas, netikėti posūkiai, nekasdieniškos situacijos (pagrobimas, persekiojimas), paslaptys, veikėjų pasiskirstymas į teigiamus ir neigiamus. Dažniausi siužetai – kova už naują teritoriją, geopolitiniai europietiško ir azijietiško pasaulio skirtumai. Kartais nežymi riba tarp egzotinių kraštų tikrovės ir pasakos (R. Kiplingo Džiunglių knyga / The Jungle Book 1894, Antroji džiunglių knyga / The Second Jungle Book 1895). 19 a. pabaigoje augant miestams keitėsi mąstysena, nuotykių ieškota tarp miesto sienų (vadinamosios akmens džiunglės). Išsivystė romano feljetono žanras (E. Sue kūryba); žymiausias tokio romano pavyzdys – prancūzų P. Souvestre’o (1874–1914) ir M. Allaino (1885–1969) Fantomas – pasakojimas apie miestą terorizuojantį piktą genijų. 20 a. pradžioje nuotykių literatūrą keitė kriminalinė literatūra ir detektyvinė literatūra, vadinamieji šnipų, siaubo romanai, mokslinė fantastinė literatūra. Nuo 20 a. antros pusės nuotykių literatūra dažniausiai skiriama paaugliams ir vaikams. Kiti žymiausi nuotykių literatūros rašytojai: Jungtinėse Amerikos Valstijose – J. F. Cooperis, J. Londonas, Didžiojoje Britanijoje – H. R. Haggardas, T. M. Reidas, R. L. Stevensonas, Prancūzijoje – P. Benoit, A. Dumas tėvas (žymiausias romanas Trys muškietininkai / Les Trois mousquetaires 1844 ir kita), J.‑A. de Gobineau, J. Verne’as, Rusijoje – A. Beliajevas, A. Gaidaras, A. Grinas, V. Katajevas, V. Kaverinas.
Nuotykių literatūra Lietuvoje
Lietuvoje nuotykių literatūra mažai kurta ir tyrinėta. Užuomazgų yra didaktinėje literatūroje (A. Tatarė, M. Valančius). 20 a. pirmoje pusėje nuotykinių ir detektyvinių apysakų bei romanų parašė J. Pyliponis (Kelionė aplink Lietuvą per 80 dienų 1928, Klubas nepatenkintų žmonomis 1929, Kamera 5 N. 2 dalys 1930, Amžinas žydas Kaune 1934, Kaukolė žalsvame čemodane 2 dalys 1934, S.O.S. oro eskadrilė 1936, Paslaptingasis svetys iš Indijos 1939 ir kita). Artimų kūrinių parašė J. Dovydaitis, P. Tarasenka, V. A. Misevičius. Nemažai išleista verstinės nuotykių literatūros (serijos Drąsiųjų keliai, nuo 1965, Zenitas, nuo 1971).
-nuotykinė literatūra
2271