nušalimas

nušalmas (congelatio), šalčio sukeltas organizmo audinių sužalojimas. Dažnai ir nedaug nušalus atsiranda nuožvarba. Didesnis pavojus nušalti kyla tada, kai lauke drėgna ir vėjuota. Greičiau nušąla žmogus, jei jis serga širdies ir kraujagyslių ligomis, yra nukraujavęs po traumos, neblaivus, labai nuvargęs, ilgai badavęs, avi ankštus ir peršlampančius batus, vilki drėgnus drabužius. Dažniausiai nušąla kojos (apie 70 %), rečiau – rankos, nosis. Dėl šalčio atsiranda periferinių kraujagyslių spazmų. Jei šaltis veikia ilgiau, sulėtėja kraujotaka, pakinta kraujagyslių sienelės, atsiranda trombozė. Sutrinka audinių mityba, jie ima nekrozuoti. Pagal sužalojimo stiprumą nušalimas skirstomas į I laipsnio (oda parausta, vėliau pabąla ir tampa nejautri; atšildžius ją niežti, degina), II laipsnio (oda pabąla, patinsta, susidaro įvairaus dydžio pūslių, pilnų serozinio skysčio, kurios sugyja nepalikdamos randų), III laipsnio (iškyla pūslių, pilnų kraujingo skysčio, žūva visi odos sluoksniai, atsiveria žaizdos) ir IV laipsnio (nekrozuoja ne tik visi minkštieji audiniai, bet ir kaulai). Ilgai šalčio veikiamas organizmas sušąla (sušalimas). Pirmoji pagalba: pažeistoje vietoje stengiamasi atkurti normalią kraujotaką. Kai nušalimas I ir II laipsnio, nušalusi vieta atšildoma, trinama spiritu, lengvai masažuojama, nukentėjusiajam duodama karšto gėrimo. III ir IV laipsnio nušalimo atveju nušalusią vietą sutvarsčius steriliu tvarsčiu ligonis gabenamas į ligoninę. Gydoma tepalais, antibiotikais ir kitais vaistais. Esant IV laipsnio nušalimui daroma nekrotomija (šalinami apmirę audiniai).