nusikalstamà veikà, pavojinga ir uždrausta veika (veikimas ar neveikimas). Skirstoma į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Nusikaltimas yra nusikalstama veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis nusižengimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, už kurią numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, išskyrus suėmimą. Nusikalstamai veikai būdingi 2 požymiai: jos pavojingumas ir draudžiamumas arba priešingumas baudžiamajam įstatymui. Pavojingumas yra materialus nusikalstamos veikos požymis, nes jis parodo veikos esmę, paaiškina, dėl ko žmogaus poelgis visuomenės netoleruojamas ir pripažįstamas nusikalstamu. Nusikalstama veika yra pavojinga vyraujančių vertybių sistemai. Nusikalstamomis pripažįstamos ne šiaip pavojingos, o pačios pavojingiausios veikos, kuriomis kėsinamasi į didžiausias vertybes. Nusikalstamos veikos pavojingumui įvertinti vartojamos 2 sąvokos: pavojingumo pobūdis ir laipsnis. Nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį pirmiausia apibūdina vertybių, į kurias kėsinamasi, pobūdis ir vertingumas, taip pat pačios veikos ir įstatyme numatytų padarinių pobūdis, kaltės forma. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį lemia tam tikrų nusikalstamos veikos požymių išreikštumas, kiekybinė jų išraiška. Tai gali būti nusikalstamos veikos dalykas, padarymo būdas, vieta, laikas, priemonės, aplinkybės, specialaus subjekto požymis, veikos padarymo tikslas ir motyvas. Baudžiamojoje teisėje nusikalstamos veikos klasifikuojamos į rūšis ir kategorijas. Nusikaltimai klasifikuojami į tyčinius ir neatsargius. Tyčiniai nusikaltimai klasifikuojami į kategorijas: nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs. Veikos priešingumas baudžiamajam įstatymui yra būtinas nusikalstamos veikos požymis, be kurio padaryta veika negali būti laikoma nusikalstama. Nusikalstama veika laikoma tik tokia pavojinga veika, kuri yra įstatymų leidėjo uždrausta. Priešingumo baudžiamajai teisei požymis reiškia, kad veika ne tik apskritai kelia pavojų tam tikroms vertybėms, bet yra ir baudžiamasis įstatymas, kuris aprašo tokio poelgio požymius ir numato baudžiamąją atsakomybę už tokią veiką.
Dviejų rūšių teisės pažeidimai, kuriuos padarius skiriamos bausmės ar kitos baudžiamojo poveikio priemonės, aprašomi daugelio valstybių baudžiamuosiuose kodeksuose. Vokietijoje nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus, už kurių padarymą skiriama ne mažesnė kaip 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ir baudžiamuosius nusižengimus, už kurių padarymą skiriama bausmė negali viršyti 1 metų laisvės atėmimo. Austrijoje taip pat išskiriami nusikaltimai (už jų padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė daugiau kaip 3 metai arba kalinimas iki gyvos galvos) ir baudžiamieji nusižengimai (visi kiti nusikaltimai). Dvejopas į baudžiamosios teisės reguliavimo sferą patenkančių teisės pažeidimų skirstymas būdingas ir Pietų Amerikos šalims. Yra ir tokių valstybių (pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos), kur nusikaltimai skirstomi į 3 rūšis. Jungtinėse Amerikos Valstijose baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkius nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ir teisės pažeidimus. LSSR 1961 metų Baudžiamajame kodekse nusikalstamos veikos termino nebuvo, aprašyti tik vienos rūšies teisės pažeidimai – nusikaltimai, kuriuos padarius skiriamos bausmės ar kitos baudžiamojo poveikio priemonės. Naujajame Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003), įteisinus nusikalstamą veiką, be nusikaltimų, išskirti ir baudžiamieji nusižengimai kaip mažiau pavojingos veikos, kurios taip pat daro žalą baudžiamojo įstatymo ginamoms vertybėms.
1431