nusikastamos veikõs kvalifikãvimas, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo išvada, kad kaltininko padaryta veika turi nusikalstamos veikos sudėties. Tokia išvada atitinkamame procesiniame dokumente išreiškiama formalia skaičių kalba, tai yra nurodoma, koks baudžiamojo kodekso straipsnis pažeistas. Gyvenimiškas atvejis lyginamas su baudžiamojo kodekso specialios dalies tam tikra norma, tada daroma teisinė išvada, kad konkretus žmogaus elgesys atitinka arba neatitinka konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo procesą sudaro 3 etapai. Pirmas etapas – baudžiamosios teisės normos parinkimas ir aiškinimas. Teisingai kvalifikuoti nusikalstamą veiką gali tik gerai įstatymus išmanantis asmuo. Antras etapas – konkretaus gyvenimiško atvejo (tai yra žmogaus poelgio) teisiškai reikšmingų požymių, arba faktinių bylos aplinkybių, nustatymas. Teisiškai reikšmingų veikai kvalifikuoti požymių nustatymas ir jų fiksavimas procesiniuose dokumentuose dar vadinamas nusikalstamos veikos įrodinėjimo procesu. Aiškinantis padarytos veikos požymius pamažu prieinama prie teisingos kvalifikacijos. Trečias etapas – konkretus gyvenimiškas atvejis palyginamas su baudžiamąja norma ir daroma teisinė išvada. Jei bylą tiriantis asmuo mano, kad nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai, jis daro išvadą, kad tiriamojoje veikoje yra inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis. Tada jis surašo kaltinamąjį aktą, kuriame įvertina veiką pagal baudžiamojo kodekso tam tikrą straipsnį ar jo dalį, glaustai nurodo teisiškai reikšmingus jos požymius ir motyvus, patvirtinančius kvalifikavimą pagal atitinkamą baudžiamojo kodekso straipsnį. Tą patį daro teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimą turi atlikti kompetentingas asmuo ir tik teisinę reikšmę turinčiame teisės dokumente. Visas baudžiamosios bylos tyrimas prasideda (pradedamas ikiteisminis tyrimas) ir baigiasi (paskelbiamas teismo nuosprendis) nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo subjektu gali būti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas (jiems tenka lemiamas vaidmuo), bet ir advokatas ar nukentėjęs asmuo.
1431