nusikalstam veik subeñdrinimas, baudžiamojoje teisėje – teisinė situacija, kai asmuo, padaręs 2 ar daugiau nusikalstamų veikų, baudžiamas už kiekvieną iš jų ir už jų visumą. Iš pradžių teismas skiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to bausmes subendrina. Skiriama bausmių apėmimo (griežtesnė bausmė apima švelnesnę; ji negali būti didesnė už pačią griežčiausią bausmę, skiriamą už kurį nors nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, įeinantį į nusikalstamų veikų sutaptį) ir sudėjimo (teismas visiškai ar iš dalies sudeda už konkrečias nusikalstamas veikas skirtas bausmes) būdai. Bauda dažniausiai nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Nusikalstamų veikų subendrinimas yra sudėtinga procedūra, todėl nesutikdami su teismo nuosprendžiu baudžiamojo proceso dalyviai (prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, nukentėjusysis ir jų gynėjai ar atstovai) jį gali skųsti apeliacine tvarka.
LIETUVOJE pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) bausmes apėmimo būdu galima subendrinti, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms; už vieną nusikalstamą veiką skirta 20 metų laisvės atėmimo (nepilnamečiui – 10 metų) arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Visiško bausmių sudėjimo atveju prie griežčiausios bausmės, skirtos už vieną iš atliktų nusikalstamų veikų, pridedamos visos skirtos švelnesnės bausmės, dalinio bausmių sudėjimo – prie griežčiausios bausmės pridedama bent dalis kiekvienos bausmės, skirtos už kitą veiką. Teismas konkrečiu atveju sprendžia, kokią bausmės dalį pridėti, bet galutinė subendrinta bausmė skiriama didesnė už griežčiausią iš skirtų už konkrečias nusikalstamas veikas bausmių. Už konkrečias nusikalstamas veikas asmeniui skiriant skirtingų rūšių bausmes negalima skirti tokios galutinės subendrintos bausmės, kuri nebuvo skirta už konkrečias veikas.
2271