nusikastamų veik sutapts, teisinė situacija, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skiriama idealioji ir realioji nusikalstamų veikų sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena pavojinga veika vienu metu pažeidžiami keli baudžiamojo kodekso straipsniai (tai yra viena veikia padaromos kelios), realioji – kai asmuo kelis kartus padaro veiką, numatytą viename baudžiamojo kodekso straipsnyje, arba per tam tikrą laikotarpį padaro kelias veikas, numatytas skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose. Visais atvejais tarp tų veikų turi būti bent nedidelis laiko tarpas, leidžiantis spręsti, kad tai kelios atskiros veikos, o ne vienos veikos tęsinys. Nusikalstamų veikų sutaptį gali sudaryti kelios tapačios, vienarūšės ir skirtingos nusikalstamos veikos, kurios turi būti kvalifikuojamos atskirai kaltinamojo akto ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant baudžiamojo kodekso straipsnį ir jo dalį, kurią pažeidė kaltininkas. Asmuo vieno teismo proceso metu gali būti teisiamas už kelias nusikalstamas veikas. Tos veikos gali būti padarytos skirtinguose miestuose ir ištirtos skirtingu metu, teismai jas nagrinėja skirtingu laiku. Dėl nusikalstamų veikų sutaptį sudarančių kelių padarytų nusikalstamų veikų gali būti priimti 2 ar daugiau nuosprendžių. Jei byloje yra keli nuosprendžiai ir dalis nusikalstamų veikų padaryta iki priimant pirmąjį nuosprendį, o dalis – jį priėmus, nusikalstamų veikų sutaptį sudarys tik tos veikos, kurios buvo padarytos iki priimant pirmąjį nuosprendį arba jį priėmus, bet tik iki priimant antrąjį nuosprendį. Byloje gali būti aplinkybių, kurios šalina nusikalstamų veikų sutaptį ir galimybę traukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininką už visas padarytas veikas. Pavyzdžiui, suėjus senačiai asmuo dėl padarytos veikos negali būti nuteistas.
1431