nusikalstamùmas, tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį padarytų nusikalstamų veikų statistinė visuma. Sociologiniu požiūriu nusikalstamumas yra konkrečios socialinės sistemos tinkamą funkcionavimą pažeidžiantis žmonių elgesys, jis yra neišvengiamas, taip pat nėra galimybių tiksliai nuspėti, ar konkretus asmuo padarys nusikaltimą, koks bus tas nusikaltimas, kur ir kada jis bus padarytas. Nusikalstamumą apibūdina jo paplitimas (būklė ir lygis), dinamika, struktūra, pavojingumo visuomenei laipsnis, pasikėsinimo objektai, taip pat nusikaltėlio asmenybės požymiai ir psichinis santykis su padaryta nusikalstama veika. Nusikalstamumo būklę atspindi absoliutus nusikaltimų, padarytų per tam tikrą laikotarpį valstybėje arba regione, skaičius. Nusikalstamumo lygį rodo padarytų nusikaltimų ir valstybės (regiono) gyventojų skaičiaus santykis. Nusikalstamumo dinamika atspindi būklės ir (arba) lygio pasikeitimus per tam tikrą laikotarpį. Svarbiausia yra socialinių procesų, kurie turi įtakos nusikalstamumui, dinamika. Nusikalstamumo lygio kitimas niekada tiksliai ir tiesiogiai neatspindi jį veikiančių socialinių procesų pokyčių – dinaminiai nusikalstamumo pasikeitimai dažniausiai pasireiškia vėliau. Nusikalstamumo dinamiką taip pat veikia baudžiamųjų įstatymų pakeitimo pobūdis ir mastas. Jei kriminalizuojamos vis naujos veikos ir kitos sąlygos yra vienodos, nusikalstamumas didėja, veikų dekriminalizavimo atveju – mažėja. Kartais užtenka pakeisti tik vieną baudžiamojo kodekso normą ir įvyksta ryškus nusikalstamumo dinamikos pokytis. Nusikalstamumo elementams būdinga tam tikra tarpusavio priklausomybė. Tokios priklausomybės pastovumą lemia nusikalstamumo struktūra. Nusikalstamumą sudarančios veikos yra padaromos tam tikroje vietoje (administraciniuose teritoriniuose vienetuose, įvairaus tipo gyvenvietėse ir kitur) ir tam tikru laiku (įvairiu paros metu, savaitės dienomis, metų laikais ir kita). Pagal nusikalstamumą sudarančių veikų pavojingumo visuomenei laipsnį skiriami sunkūs, mažiau pavojingi ir nekeliantys didesnio pavojaus visuomenei nusikaltimai, pagal nusikalstamo kėsinimosi objektą – nusikalstamos veikõs asmens gyvybei, sveikatai, žmogaus laisvei, nuosavybei ir kita, pagal nusikaltėlio psichinį santykį su padaryta veika – tyčiniai ir neatsargūs nusikaltimai. Nusikalstamumo struktūrai svarbūs nusikaltėlio asmenybės požymiai: lytis (vyrų ir moterų nusikalstamumas), amžius (nepilnamečių ir suaugusiųjų nusikalstamumas), ankstesnis teistumas (pirminis ir recidyvinis nusikalstamumas). Dar skiriama registruotas (žinomas) ir latentinis nusikalstamumas (nefiksuojamas, nematomas), grupinis (organizuotas nusikalstamumas ir neorganizuotas) ir pavienis nusikalstamumas. Kartais nusikalstamumo struktūra nagrinėjama atsižvelgiant į žmonių gyvenimo įvairias sritis (pavyzdžiui, buityje padarytos nusikalstamos veikos), nukentėjusiojo vaidmenį ir kita.
1431