nusikalstamùmo geogrãfija, mokslas, tiriantis nusikalstamumo teritorinę diferenciaciją bei geografinių sąlygų ir nusikalstamumo lygio ryšius įvairaus taksonominio rango teritorinėse sistemose. Viena jauniausių geografijos šakų, glaudžiai susijusi su socialine geografija, sociologija ir kriminologija.
Sistemingi kiekybiniai ir kokybiniai nusikalstamo elgesio erdvėje tyrimai padeda įvertinti esamą kriminogeninę situaciją, skirtingų tipų nusikalstamų veikų teritorinę sklaidą, išskirti tendencijas ir prognozuoti jų tolesnę raidą, formuluoti strategijas ir optimizuoti išteklius su nusikalstamumu susijusioms problemoms spręsti. Nusikalstamumo geografija analizuoja bendruosius nusikalstamumo geografinius bruožus, t. p. sudėtingesnius šio reiškinio aspektus – nusikalstamumo difuziją, nepilnamečių nusikalstamumo ypatybes, ryšius su socialinės ir fizinės aplinkos elementais, atskirų struktūrinių nusikalstamumo elementų teritorinę sklaidą.
policijos registruotų įvykių internetinis žemėlapis (Lietuvos erdvinės informacijos portalas, 2021)
Nuasmeninti tyrimų duomenys teisėsaugos naudojami įkalinimo ir pakartotinio nusikalstamumo modeliams nagrinėti, urbanistinių struktūrų ir kriminogeninės aplinkos sąsajoms analizuoti, nusikalstamumo prevencijos ar nusikalstamumo mažinimo programoms (pvz., Saugios kaimynystės projektas) vykdyti ir visuomenei informuoti. Nusikaltimų kartografavimas (nusikalstamumo žemėlapiai) ir jų erdvinė analizė padeda spręsti su nusikalstamumu susijusias problemas, rasti prevencijos būdus, miestų planavimo priemonėmis padidinti viešąjį saugumą (padeda įvertinti kriminogeninę situaciją, kylančias grėsmes gyvenamojoje aplinkoje, tinkamai pasirinkti gyvenamojo būsto ar verslo investicijų vietas).
Tyrimų metodai
Skiriami lyginamieji, arba geografiniai (tarpusavyje lyginama skirtingų teritorijų kriminogeninė situacija), erdvinės analizės (padeda identifikuoti tam tikrais rodikliais išsiskiriančias teritorijas, ieškoti to priežasčių bei paaiškinimų), kartografiniai (žemėlapiuose pateikiama erdvinius ryšius atskleidžianti arba esamą situaciją vaizduojanti informacija), statistinės analizės (nustato nusikalstamumo rodiklių reikšmes, padeda išskirti statistiškai reikšmingus ir prasmę turinčius rodiklius), literatūros ir istorinių šaltinių analizės (leidžia stebėti istorinius duomenis, ieškoti tendencijų, naudoti kitų tyrėjų patirtį) tyrimų metodai.
Istorija
Pirmieji 19 a. 3–4 dešimtmetyje nusikalstamumo ir jo teritorinio pasiskirstymo Prancūzijoje ir Belgijoje sąsajas tyrė geografas Andriano Balbi ir teisininkas bei statistikos mėgėjas André-Michelis Guerry. Geografai šia sritimi susidomėjo tik 20 a. pabaigoje. Ilgą laiką nusikalstamumo tyrimai apsiribojo žvalgybine (nusikalstamų veikų stebėjimas ir palankių sąlygų saugumui užtikrinti sudarymas), kriminalistine (nusikalstamų veikų kriminalistinių charakteristikų stebėjimas) ir strategine (įvairių strategijų kovai su nusikalstamumu sudarymas) nusikaltimų analize. 20 a. 8 dešimtmetyje nusikalstamumo geografija pradėta domėtis Didžiojoje Britanijoje – geografas Herbertas Davidas nagrinėjo miestų nusikalstamumo lygio ir socialinės aplinkos priklausomybę (1982).
Nuo 1986 nusikalstamumo geografijoje pradėta naudoti kompiuterinė ir programinė įranga. Ji suteikė galimybę darbus atlikti greičiau ir kokybiškiau, lėmė naujų tyrimų krypčių (pvz., su paros laiku ir prekyba miesto centre susijusių smurtinių nusikaltimų karštųjų vietų nustatymas), išsamios mokslinės literatūros atsiradimą.
Veikalai
Reikšmingų nusikalstamumo geografijos mokslo ir atliktų tyrimų veikalų išleido: Andriano Balbi ir André-Michelis Guerry Švietimo situacijos ir nusikaltimų skaičiaus lyginamoji statistika (Statistique Comparée de l’ Etat de l’Instruction et du Nombre des Crimes 1829, Prancūzija), André-Michelis Guerry Esė apie Prancūzijos moralės statistiką (Essai sur la Statistique Morale de la France 1833, Prancūzija), Adolpheʼas Queteletas Traktatas apie žmogų ir žmogaus vystymąsi (Sur l’homme et le développement de ses facultés, ou Essai de physique sociale 1835, Prancūzija), Cliffordas Shaw ir Henris D. McKay Nusikalstamų veikų normų tyrimas, atsižvelgiant į vietinių bendruomenių diferencines charakteristikas Amerikos miestuose (A Study of Rates of Delinquentsin Relation to Differential Characteristics of Local Communities in American Cities 1942, Jungtinės Amerikos Valstijos), Keith D. Harries Nusikalstamumo geografija ir teisingumas (The Geography of Crime and Justice 1974, Jungtinės Amerikos Valstijos), Davidas T. Herbertas Nusikalstamumo geografija mieste (The geography of urban crime 1982, Didžioji Britanija), Victoras Goldsmithas Nusikalstamumo modelių analizė: praktinės galimybės (Analyzing Crime Patterns: Frontiers of Practice, su kitais, 2000, Jungtinės Amerikos Valstijos), Spenceris Chainey ir Jerris Ractliffe GIS ir nusikalstamumo geografija (GIS and Crime Mapping 2005, Didžioji Britanija), Aleksandras Badovas Postsovietinio laikotarpio nusikalstamumo geografija Rusijoje (Geografija prestupnosti v Rossii v postsovetskij period 2009, Rusija), Derekas J. Paulsenas Nusikalstamumas ir planavimas (Crime and Planning 2012, Jungtinės Amerikos Valstijos), Rachel B. Santos Nusikaltimų analizė naudojantis nusikalstamumo žemėlapiais (Crime Analysis with Crime Mapping 2016, Jungtinės Amerikos Valstijos).
Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji nusikalstamumo geografijos moksliniai tyrimai atlikti po Nepriklausomybės atkūrimo. Kartografas Darius Vasiliauskas 2014 pasiūlė kryptingų nusikalstamumo geografijos tyrimų bendrą struktūrinę schemą. Joje išskiriami 3 sektoriai, kiekvienas jų siejamas su skirtingomis mokslo sritimis ir jų teorinėmis metodologijomis. Teritorinės diferenciacijos ir dinamikos sektorius (geografinė dedamoji) analizuoja nusikalstamumo erdvinę sklaidą, formuojamas teritorines struktūras, jų diferenciaciją, morfologiją ir dinamiką. Sąsajų su aplinka sektorius (geosocioekologinė dedamoji) nagrinėja nusikalstamumo ir aplinkos (fizinės, ekonominės, socialinės, kultūrinės, psichologinės ir kitų) tarpusavio ryšius, jų sąveikas, genezę ir dinamiką. Saugumo jausmo ir nusikaltimų baimės sektorius (geosociologinė dedamoji) analizuoja visuomenės narių saugumo jausmo suvokimą realioje fizinėje erdvėje, tų erdvių nustatymą ir kartografavimą, jų genezę, dinamiką ir lyginimą su faktine situacija.
nusikalstamų veikų žinybinio registro žemėlapis (Informatikos ir ryšių departamentas, 2021)
Pirmųjų nusikalstamumo geografijos užuomazgų esama Stasio Vaitekūno vadovėlyje Geografija: pasaulio socialinė geografija (1995). Teritoriniu aspektu nusikalstamumą nagrinėjo Teisės instituto mokslininkai Petras Ragauskas (2000) ir Sonata Mališauskaitė-Simanaitienė (2008). Kriminologė Aušra Pocienė aptarė aplinkos kriminologijos teorijų taikymo perspektyvas Lietuvoje (2009) bei saugumo užtikrinimo miestuose problematiką (2010, su kitais). 2012–13 vykdant mokslinį projektą Erdvinė miesto struktūra ir gyventojų saugumas Kauno technologijos universiteto mokslininkai Kęstutis Zaleckis, Irina Matijošaitienė ir kiti tyrinėjo erdvinių urbanistinių struktūrų ir nusikalstamumo didžiuosiuose Lietuvos miestuose ryšį, aiškinosi jo priežastis ir dėsningumus. Klaipėdos mokslininkų (Eduardo Spiriajevo ir kitų, 2016) monografijoje nagrinėti 1990–2010 laikotarpio nusikaltimai Klaipėdoje. Nuo 2011 Vilniaus universiteto kartografai G. Beconytė, Andrius Balčiūnas, Darius Vasiliauskas ir kiti sistemingai vykdo nusikalstamumo erdvinės sklaidos Lietuvoje tyrimus.
Mokslinių darbų nusikalstamumo geografijos tematika paskelbė Jūratė Galinaitytė ir Tomas Rudzkis (Šiuolaikinio nusikalstamumo sampratos problema 2005), Agnė Eismontaitė ir G. Beconytė (Nusikalstamumo augimo Lietuvoje prognozė įvertinant jo erdvinę sklaidą ir sąsają su registruotu nedarbu 2011, 2010 m. šalies įvykiai ir nusikalstamumas – viešosios informacijos pateikimas žemėlapiuose 2011, Vilniaus miesto policijos 2010 ir 2011 m. registruotų įvykių teritorinė sklaida 2012), G. Beconytė (Nusikalstamumo tendencijos Vilniaus miesto urbanistinėse erdvėse 2012 m. 2014, su kitais), Darius Vasiliauskas (Nusikalstamumo geografija Lietuvoje: tyrimų apžvalga 2014), Vytautas Bielinskas (Visuomenės saugumas monofunkcinėse Vilniaus miesto zonose / Public safety in monofunctional zones of Vilnius city 2014, su kitais), Eduardas Spiriajevas (Nusikalstamų veikų teritoriniai klasteriai ir jų struktūros diferenciacija: Klaipėdos miesto atvejis 2015), G. Beconytė, Darius Vasiliauskas ir Michaelis Govorovas (Lietuvos policijos 2015–2019 m. registruotų įvykių erdvinė sklaida ir dinamika 2020).
Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų pagrindu Informatikos ir ryšių departamentas skelbia interaktyvų internetinį žemėlapį. Lietuvos erdvinės informacijos portalas pateikia apibendrintus Lietuvos policijos registruotų įvykių duomenis.
3226