nusikalstamumo žemėlapiai

nusikalstamùmo žemlapiai, specializuoti žemėlapiai, kuriuose vaizduojamas nusikalstamumo ir su juo susijusių procesų pasiskirstymas erdvėje. Padeda pateikti dominančios teritorijos kriminogeninę situaciją, susieti nusikalstamumą su kitais rodikliais, analizuoti ir vertinti rezultatus, valdyti padarinius, priimti tinkamiausius prevencinius sprendimus.

Vaizdavimo būdai

Nusikalstamumo žemėlapiuose informacija būna atvaizduojama įvairiais būdais.

Taškiniuose žemėlapiuose pateikiamos realios įvykių vietos. Šie žemėlapiai yra paprasčiausiai sudaromi ir lengviausiai suprantami. Trūkumas – netinkami įvykių sklaidos tendencijoms vaizduoti, taškai sunkiai atskiriami, didels taškų koncentracijos plotuose neįmanoma pavaizduoti visų įvykių.

2015–19 laikotarpio policijos registruotų visų įvykių grupių santykinės tikimybės tankio žemėlapis (Giedrė Beconytė su kitais, 2020)

Kartoschemose ir gardelių žemėlapiuose vaizduojamas pasirinktų teritorinių vienetų apibendrintas įvykių skaičius (pasiskirstymas teritorijoje). Trūkumas – būtina atsižvelgti į teritorijų, kuriose skaičiuojamas santykinis ar absoliutusis įvykių skaičius, ribas, todėl vaizdas žemėlapyje priklauso nuo jų dydžio ir konfigūracijos. Karštųjų zonų žemėlapiuose išryškinamos statistiniais metodais nustatytos teritorijos, stebima įvykių koncentracija. Šis būdas leidžia tam tikroje zonoje nustatyti išskirtinai dideles ar mažas analizuojamo reiškinio reikšmes, koncentracijos laipsnį. Tankio žemėlapiuose nedidelių teritorijų (gardelių) įvykių skaičiaus reikšmės interpoliuojamos, sukuriamas apskaičiuotą reiškinio intensyvumą perteikiantis tolydus paviršius. Privalumas – nereikia atsižvelgti į dirbtinai sukurtas ribas (savivaldybių, seniūnijų), galima atvaizduoti net labai mažą įvykių skaičiaus variaciją.

Dėl tobulėjančių technologijų vis labiau populiarėja nauji, su interaktyviais žemėlapiais susiję atvaizdavimo būdai – virtualieji stendai.

Istorija

Pirmieji nusikalstamumo žemėlapiai sukurti 19 a., dažniau taikomi nuo 20 a. pradžios. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1900 Niujorko policijos departamentas nusikaltimų vietoms vaizduoti naudojo smeigtukų žemėlapius (dažniausiai sieninis žemėlapis, kuriame kiekvienas objektas žymimas smeigtuku); 20 a. pabaigoje jie padėjo 27 % sumažinti nusikaltimų metro sistemoje skaičių, o bendrą apiplėšimų skaičių – 33 %. 20 a. viduryje Čikagoje amerikiečių sociologai ir kriminologai Cliffordas Shaw ir Henris D. McKay nusikalstamumo žemėlapius naudojo nepilnamečių nusikalstamumui tirti. 1986 Čikagos policijos departamentas vykdė specialų projektą – tyrė tokių žemėlapių taikymo policijos veikloje efektyvumą ir panaudojimo galimybes.

20 a. pabaigoje, tobulėjant kompiuterinei ir programinei įrangai bei daugėjant informacinių technologijų specialistų, kriminogeninės situacijos kartografinis vaizdavimas tapo labiau kompiuterizuotas. Buvo įdiegti pirmieji su policijos statistiniais duomenimis susieti internetiniai nusikalstamumo žemėlapiai (gyventojai galėjo pasižiūrėti, kiek ir kokios rūšies nusikaltimų įvykdyta kaimynystėje).

Nusikalstamumo žemėlapių sudarymo darbus palengvino bei jų analizės galimybes praplėtė intensyvus geografinių informacinių sistemų taikymas.

Lietuvoje

Lietuvoje nusikalstamumo žemėlapius pradėta kurti tik po Nepriklausomybės atkūrimo. Dauguma jų sudaryti mokslinių tyrimų metu, vystantis nusikalstamumo geografijos krypčiai.

Nuolat atsinaujinančius ir aktualius internetinius nusikalstamumo žemėlapius teikia Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (Nusikalstamų veikų žinybinio registro pagrindu sudarytas žemėlapis), Lietuvos erdvinės informacijos portalas (Policijos registruojamų įvykių registro pagrindu sudarytas gardelių žemėlapis), Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalas (interaktyvusis atlasas, kuriame pateikiami skirtingų teritorinių vienetų – regionų, apskričių, savivaldybių – nusikalstamų veikų žemėlapiai).

2015–19 laikotarpio policijos registruotų įvykių atvirose erdvėse taškinis žemėlapis; Vilniaus miesto savivaldybė (2021)

2015–19 laikotarpio policijos registruotų įvykių atvirose erdvėse karštųjų zonų žemėlapis; Vilniaus miesto savivaldybė (2021)

nusikalstamų veikų internetinis gardelių žemėlapis (Informatikos ir ryšių departamentas, 2020)

3226