nusikatėlis, nusikalstamos veikos subjektas; nusikaltimą padaręs asmuo. Veikiantieji, tai yra darantys nusikalstamas veikas, yra fiziniai asmenys. Nusikalstamų veikų subjektais gali būti pripažįstami ir juridiniai asmenys, bet už jų (tokių asmenų baudžiamąją atsakomybę numato ir Lietuvos baudžiamasis kodeksas, 2000, įsigaliojo 2003) taip pat visada egzistuoja fiziniai asmenys, kurie atlieka realius veiksmus, priima sprendimus, kartais – juridinio asmens vardu, veikdami jo interesais. Nusikaltėlio sąvoka dažniausiai vartojama buitinėje kalboje. Teisine prasme asmuo taip vadinamas tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Nusikaltėlio sąvoka apibrėžia aiškias baudžiamosios atsakomybės ribas, bet neduoda atsakymo, kodėl asmuo padarė nusikaltimą, koks jis yra, ar kuo nors skiriasi nuo kitų asmenų. Baudžiamojoje teisėje egzistuojanti kriminologinė sąvoka nusikaltėlio asmenybė apima daugiau kriminologiškai reikšmingų asmens savybių, dažnai vartojama siekiant įvardyti nusikalstamą veiką padariusio asmens savybių visumą. Tokiems asmenims formaliai bendras tik 1 juridinis požymis – jie padarė nusikaltimą. Visi kiti bendri požymiai yra bendrosios savybės, kurios gali būti būdingos visiems žmonėms. Dažnai beveik nėra jokio nusikalstamą veiką padariusio asmens ypatybių ir padaryto nusikaltimo ryšio, nes nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai turi daug didesnę reikšmę nei asmens bruožai. Sąvoka nusikaltėlio asmenybė vartotina, kai asmens savybės nulemia nusikalstamą veiką ar turi didelės reikšmės jai formuojantis. Tokios savybės yra kaltininko elgesys prieš nusikalstamą veiką ir aktyvus kriminogeninės situacijos kūrimas. Realiai įvairiose situacijose, tam tikrais žmogaus gyvenimo etapais šios savybės turi nevienodos įtakos žmogaus elgesiui. Nusikaltėlio asmenybės struktūrą sudaro socialinės demografinės savybės, pavyzdžiui, lytis, amžius, išsilavinimas, veiklos sritis ir rūšis (gali būti, pavyzdžiui, intelektualas, gamintojas, prekybininkas, socialinės gerovės vartotojas, valdininkas), socialinė ir turtinė padėtis, giminystės, pažinčių, darbiniai, laisvalaikio, šeimos, hierarchiniai (vadovas, pavaldinys, partneris, laisvasis ekspertas), finansiniai (išlaikytinis, išlaikytojas, savarankiškas) ryšiai, teisiniai (teisinio išprusimo ir sąmoningumo lygis, teisinių santykių sudėtingumas, kokybė ir mastas, ankstesnė susidūrimų su teisės institucijomis patirtis, pasitikėjimas teisiniais mechanizmais, teisės pažeidimų patirtis, ankstesnis baustumas ir jo poveikis, specialus subjektiškumas, turimi įgaliojimai ir kita), psichologiniai (charakterio savybės, asmeninė patirtis ir asociacijos) veiksniai, taip pat intelekto ir emocionalumo lygis, tarpusavio santykiai, psichinė sveikata, sutrikimai, sindromai, deviacijos, psichologinės traumos, socializacijos defektai, traumos, asmens santykių, ryšių kokybė ir artumas, intymumas, atvirumas, pasitenkinimas esama padėtimi, polinkis į mobilumą, mokėjimas spręsti asmenines ir artimų asmenų problemas, atsakingumas, autoritetingumas, priklausomybės, įtaigumas ir pasidavimas įtaigai, prietaringumas, elgesio automatizmas ar novatoriškumas, asmenybės tobulėjimas ar degradavimas, vertybių, poreikių sistemos turinys, turtingumas, aiškumas ir stabilumas, religingumas, asmenybės formavimosi dorinė aplinka, amoralumo perėmimas, dorinė dezorientacija ir kita. Socialiniai psichologiniai tyrimai rodo, kad nusikaltėlis dažniausiai neigiamai vertina save, savo gyvenimo perspektyvas, sunkiai valdosi, ateityje labiausiai norėtų nerūpestingo gyvenimo. Jiems būdinga impulsyvumas, padidėjęs jautrumas, neprognozuojamas elgesys, socialinių normų nepriėmimas. Vis dėlto kai kurie nusikaltėliai, ypač padarę neatsargius nusikaltimus, nepasižymi tokiomis savybėmis.
1431