nusikaltmų sociològija, sociologijos sritis, aiškinanti nusikaltimus kaip išsilavinimo stokos, skurdo, nelygybės, rasės, lyties, kultūrinių vertybių konfliktų ir kitų socialinių veiksnių padarinius. Nusikaltimų sociologijos sąvoka labiau būdinga Europos žemyninei akademinei tradicijai, kurioje kriminologija tiesiogiai siejama su baudžiamąja teise ir nusikaltimų sociologijos įvardijimas akademine sritimi buvo natūralus pripažinimas, kad kriminologinė problematika negali būti nagrinėjama vien teisės rėmuose – ji turi aiškias sociologines perspektyvas. Anglosaksiškoje tradicijoje kriminologija traktuojama kaip sociologijos arba teisės sociologijos dalis. Neretai nusikaltimų sociologija laikoma deviacijų sociologijos sinonimu, nors ne kiekvienas nusikaltimas yra deviantinis elgesys, ir atvirkščiai. Nusikaltimų ir nusikalstamo elgesio sociologinių interpretacijų pradžia siejama su prancūzų sociologų É. Durkheimo ir G. Tarde’o veikalais. É. Durkheimas pateikė makrosociologinį funkcionalistinį aiškinimą, pagal kurį nusikaltimas yra neišvengiama ir visuomenėje net būtina socialinė patologija. G. Tarde’as labiau akcentavo nusikalstamo elgesio mikrosociologinius aspektus, siedamas juos su socialinio išmokimo procedūromis socialinėse grupėse. Šios dvi nusikaltimų sociologinės interpretavimo kryptys ilgainiui tapo vyraujančios kriminologijos teorijose. Pavyzdžiui, remiantis nusikaltimų aiškinimo makrosociologijos tradicija buvo sukurta socialinės dezorganizacijos teorija (Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai R. Parkas, E. W. Burgessas ir kiti), įtampos teorija (Jungtinių Amerikos Valstijų sociologas R. Mertonas), mikrosociologinei tradicijai atstovavo diferencijuotos asociacijos teorija (Jungtinių Amerikos Valstijų kriminologas E. H. Sutherlandas), subkultūros teorijos (Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai A. Cohenas, D. Matza ir kiti). Šiuolaikinėje kriminologijoje nusikaltimų sociologinis aiškinimas siejamas ne vien su nusikaltėlio ar nusikalstamos veikos fenomenais. Į nusikaltimus bandoma pažvelgti iš jų aukų pozicijos (viktimologinės teorijos; viktimologija) arba kriminalinio teisingumo funkcionavimo specifikos aspektu (kriminalinės justicijos studijos, kritinės kriminologijos teorijos).
2314