nusižengmas, nedidelio socialinio pavojingumo įstatymo uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), kuria pažeidžiama teisė arba socialinės normos ir už kurią numatyta bausmė. Nusižengimas yra pavojingas esamai vertybių sistemai ir priešingas teisei. Baudžiamoji atsakomybė už nusižengimą (kaip ir už nusikaltimą) galima tik tada, kada ši veika aprašyta baudžiamajame įstatyme ir už jos padarymą numatyta atitinkama bausmė. Baudžiamaisiais nusižengimais pripažįstamos nedidelę žalą baudžiamojo įstatymo ginamoms vertybėms padariusioms arba nedidelės žalos grėsmę darančios veikos (pavyzdžiui, seksualinis priekabiavimas, vaiko nugirdymas, nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas). Dažniausiai už padarytą nusižengimą baudžiama pinigine bauda, retai – laisvės atėmimo bausme (Vokietijoje – ne didesnė kaip 1 metai, Šveicarijoje – ne didesnė kaip 3 metai). Skiriami tyčiniai ir neatsargūs nusižengimai.
LIETUVOS Baudžiamasis kodeksas (2000, įsigaliojo 2003) numato, kad už nusižengimą nuteisti asmenys neturi teistumo. Nusižengimo senaties terminas – 2 metai. Už baudžiamąjį nusižengimą netaikoma laisvės atėmimo bausmė, dažniausiai taikomos bausmės – viešųjų teisių, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas.
1431