Nùt (Nutà), senovės egiptiečių dangaus deivė. Heliopolio didžiojoje eneadoje yra oro dievo Šu ir drėgmės bei vasingumo deivės Tefnut dukra, žemės dievo Gebo žmona, dievų Ozyrio ir Seto, deivių Izidės ir Neftidės motina. Viename kosmogoninių mitų sakoma, kad Nut yra saulės ir žvaigždžių motina, kas rytą pagimdanti dangaus šviesulius ir kas vakarą juos praryjanti. Minima Piramidžių tekstuose. Tikėta, kad pomirtiniame pasaulyje ji kaip motina globoja mirusiųjų sielas. Nut atvaizdų randama ant sarkofagų, laidojimo rūsių sienų. Dažniausiai vaizduojama kaip moteris, išsilenkusi virš žemės, besiremianti į ją tik kojų ir rankų pirštų galais, kartais – kaip moteris, iškeltose rankose laikanti saulės diską arba išskleistais sparnais ir su savo vardo hieroglifu ant galvos.
senovės Egipto kosmosas: Nut (dangus) driekiasi virš brolio Gebo (žemės), rankų pirštai siekia rytinį horizontą, kojų – vakarinį (11–10 a. prieš Kristų, 21 dinastija, papirusas, Luvro muziejus Paryžiuje)