nutãcija (lot. nutatio – lingavimas, svyravimas), maži precesuojančios (precesija) Žemės sukimosi ašies svyravimai, kuriuos sukelia nuolat besikeičianti Mėnulio ir Saulės padėtis Žemės pusiaujo plokštumos atžvilgiu (lemia Žemės nesferiškumas). Didžiausią nutaciją sukelia Mėnulio orbitos (periodas 18,61 m) plokštumos polinkio į Žemės pusiaujo plokštumą kitimas. Dėl bendro nutacijos ir precesijos poveikio dangaus ašigalis dangaus sfera juda banguota linija, kinta dangaus pusiaujo, pavasario lygiadienio taško padėtys ir kampas tarp dangaus pusiaujo ir ekliptikos plokštumų, dangaus šviesulių koordinatės ir kiti parametrai.
Nutaciją 1747 aptiko J. Bradley.