nužùdymas, neteisėtas tyčinis kito žmogaus gyvybės atėmimas. Jei gyvybė atimama esant aplinkybėms, šalinančioms neteisėtumą (pavyzdžiui, būtinoji gintis, tarnybos pareigų vykdymas, karo operacija), toks aktas nelaikomas nužudymu. Nužudytojo asmens sutikimas būti nužudytam nepašalina nužudymo neteisėtumo. Nužudymą apibūdina šie objektyvūs požymiai: veika (gyvybės atėmimo aktas), padariniai (žmogaus mirtis) ir priežastinis veikos bei padarinių ryšys. Gyvybės atėmimo aktas gali pasireikšti mechaniniu, terminiu, biologiniu, cheminiu ir kitu fiziniu poveikiu kito žmogaus organizmui. Poveikį galima sukelti ir veikimu, ir neveikimu (pavyzdžiui, nemaitinant kūdikio), bet visada būtina nustatyti, kad būtent šis poveikis tapo mirties priežastimi.
LIETUVOJE nužudymu kaltinamas asmuo (baudžiamosios atsakomybės subjektas) turi būti pakaltinamas ir 14 metų sulaukęs fizinis asmuo. Pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) skiriama nužudymų, arba nusikaltimų gyvybei, 3 rūšys: paprastasis, kvalifikuotasis ir privilegijuotasis (šis dar skiriamas į naujagimio nužudymą ir nužudymą labai susijaudinus) nužudymas. Žmogaus gyvybės pabaiga teisėje sietina su biologine mirtimi, kai negrįžtamai nutrūksta kraujotaka ir kvėpavimas arba miršta smegenys (Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas, 1997, nauja redakcija 2002). Už paprastąjį nužudymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų. Skiriama kvalifikuotųjų nužudymų 12 rūšių: kankinant ar elgiantis itin žiauriai; kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; dėl chuliganiškų paskatų; dėl savanaudiškų paskatų; dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą; siekiant įgyti nukentėjusio asmens organą ar audinį persodinimui; mažamečio; bejėgiškos būklės žmogaus; savo motinos, tėvo ar vaiko; nėščios moters; 2 ar daugiau žmonių nužudymas. Už šiuos nužudymus numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Nužudymas laikomas privilegijuotuoju, kai padaromas labai susijaudinus, kaltininkui esant staigaus didelio susijaudinimo (afektas) būsenos, kurią sukėlė neteisėtas jį ar jo artimą asmenį itin įžeidžiantis nukentėjusiojo (aukos) poelgis. Fiziologinio afekto būsena nustatoma pagal bylos faktines aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, psichologinė psichiatrinė ar kita ekspertizė. Už tokio nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Motina, dėl gimdymo sukeltos pakitusios psichinės būsenos (jos ypatybes nustato specialistas, prireikus – teismo psichologinė, psichologinė psichiatrinė ar kita ekspertizė) nužudžiusi savo naujagimį, baudžiama suėmimu arba laisvės atėmimo bausme iki 5 metų. Jei sumanymas nužudyti savo naujagimį motinai kilo iki gimdymo, motinos veika laikoma kvalifikuotuoju nužudymu, nepriklausomai nuo gimdymo sukeltos būsenos ypatybių.
Baudžiamajame kodekse taip pat įtvirtintos neatsargaus nužudymo, sukurstymo ar padėjimo nusižudyti, privedimo prie savižudybės žiauriu ar klastingu elgesiu normos. Neatsargiu nužudymu laikoma veika, kai kito žmogaus gyvybę kaltininkas atima elgdamasis nusikalstamai pasitikėdamas (nusikalstamas pasitikėjimas) ar nusikalstamai nerūpestingai (nusikalstamas nerūpestingumas). Už neatsargų nužudymą baudžiama suėmimu arba laisvės atėmimo bausme iki 4 metų, už neatsargų 2 ar daugiau žmonių nužudymą – iki 6 metų, už neatsargų nužudymą pažeidžiant teisės aktų nustatytas elgesio saugumo specialias taisykles – iki 8 metų. Sukurstymas nusižudyti galimas įkalbinėjant, įtikinėjant, skatinant, panaudojant apgaulę ir kita. Žiaurus elgesys pasireiškia nukentėjusiajam padarytu fiziniu ar psichiniu smurtu – aukos mušimu, kankinimu, žalojimu, fizinių kančių sukėlimu, seksualiniu išnaudojimu, tyčiojimusi, šmeižimu, įžeidinėjimu ar kitų moralinių kančių sukėlimu. Žiauriu elgesiu gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymas (pavyzdžiui, išžaginimas, tvirkinimas), klastingu elgesiu – netiesioginis nepakenčiamų gyvenimo sąlygų sudarymas, dėl kurių nukentėjusysis praranda norą gyventi. Už sukurstymą nusižudyti arba žiaurų ir klastingą elgesį, lėmusį žmogaus savižudybę, baudžiama laisvės apribojimu, suėmimu arba laisvės atėmimo bausme iki 4 metų. Padėjimas nusižudyti suprantamas kaip bet kokia intelektinė (pavyzdžiui, patarimų davimas) ar fizinė (pavyzdžiui, priemonių nusižudyti suteikimas) pagalba beviltiškai sergančiam asmeniui, siekiančiam atimti sau gyvybę. Tokia pagalba turi realiai padėti sergančiajam įvykdyti savižudybę ir būti suteikta išimtinai beviltiškai sergančio (mirtina nepagydoma liga, sukeliančia dideles fizines ir dvasines kančias) asmens prašymu. Už padėjimą beviltiškai sergančiam žmogui jo prašymu nusižudyti baudžiama atimant teisę dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, suėmimu, viešaisiais darbais arba laisvės atėmimo bausme iki 4 metų.
1431