Nýderlandų mokyklà, 15–16 a. Vakarų Europos vokalinės polifoninės muzikos (polifonija) kryptis. Dar vadinta burgundų, flamandų, prancūzų ir flamandų mokykla.
Būdingi žanrai, bruožai
Mokyklos kūrėjai apibendrino įvairių tautų (prancūzų, italų, anglų) 12–15 a. muzikinę kūrybą, sukūrė universalią polifonijos dėsnių sistemą (vyravo imitacinė technika), įteisino keturbalsiškumą (visi keturi balsai pasidarė lygiaverčiai, kai kuriuose kūriniuose būdavo iki 36 balsų), ištobulino kontrapunktą. Daugiausia plėtoti žanrai: mišios, motetai, šansonos, madrigalai. Dauguma jų buvo atliekami a cappella. Daugelis bažnytinių kūrinių buvo kuriami cantus firmus technikos pagrindu. Kompozicijoms būdingas filosofiškumas, sudėtingos kontrapunkto konstrukcijos, žodinio teksto simbolių užkodavimo sistemos. Atlikimo asketiškumas derėjo prie gotikinių katedros erdvių, kūrė dvasingą religinės būsenos nuotaiką. Pasaulietinė ir religinė kūryba nelabai skyrėsi. Kai kuriose mišiose vartoti cantus firmus su pasaulietiniais tekstais (prancūzų kalba). Iš jų perimti ir mišių pavadinimai, pvz., Ginkluotas žmogus (L’homme armé), Išblyškęs veidas (Le visage pâle).
Mokyklos etapai
Nyderlandų mokyklos pavadinimą suformulavo R. G. Kiesewetteris veikale Nyderlandų reikšmė muzikos menui (Die Verdienste der Niederländer um die Tonkunst 1828). Pagal stilistines ir chronologines ypatybes skiriamos keturios mokyklos pakopos arba polifonistų kartos. Kartais šie etapai vadinami pirmąja, antrąja, trečiąja ir ketvirtąja Nyderlandų mokykla.
Pirmasis, vadinamasis burgundiškasis, mokyklos etapas susiklostė 15 a. pirmoje pusėje bei 15 a. viduryje. Jam būdinga prancūzų (ir Burgundijos rūmų) kultūros plėtotė, anglų polifonistų (ypač kompozitoriaus J. Dunstable’io) įtaka. Žymiausi kompozitoriai – G. Binchois (tarnavo Burgundijos kunigaikščio Pilypo Gerojo dvare) ir G. Dufay (vadovavo polifonistų mokyklai Cambrai).
Antrasis etapas, vadinamasis flamandų, susiklostė 15 a. antroje pusėje. Žymiausi kompozitoriai: J. Ockeghemas, J. Obrechtas.
Trečiasis mokyklos etapas, vadinamoji prancūzų–flamandų mokykla, susiklostė 15 a. antroje pusėje – 16 a. pradžioje; svarbiausias atstovas Josquinas des Prés. Ketvirtasis mokyklos etapas, anglų–prancūzų–flamandų mokykla, susiklostė 16 a. viduryje ir antroje pusėje. Žymiausias kompozitorius – O. di Lasso, gyvenęs Italijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Bavarijoje. Šis tobulos kompozicinės technikos meistras kūrė daugelio tuo metu gyvavusių žanrų (mišios, motetai, madrigalai, vilanelės, psalmės) kompozicijas. Pagal jų garsinių formų kalbiškumą buvo įvardytos pirmosios muzikos retorinės figūros (J. Burmeisteris Musica poetica 1606).
Sekėjai kitose Europos šalyse
Nyderlandų mokyklos kompozitoriai turėjo daug sekėjų beveik visuose Vakarų Europos miestuose. Venecijos polifoninę mokyklą pagrindė A. Wilaertas, Romos – J. Arcadeltas, G. Belli; H. Isaacas kūrė Florencijoje, Innsbrucke, Augsburge, A. Brumelis – Florencijoje. Nyderlandų mokyklos kompozitoriai Italijoje davė pradžią lyriniam madrigalui.
Mokyklos reikšmė
Mokyklos sėkmę ir reikšmę lėmė ekonominės ir kultūrinės sąlygos. Nyderlandų mokyklos kompozitoriai pirmieji Europoje įgijo išsilavinimą muzikos mokyklose metrizose, kuriose būdavo rengiami bažnytiniai giedotojai, mokoma vargonuoti ir muzikos teorijos. Nemažai įtakos mokyklos raidai turėjo natų rašybos tobulinimas ir jų spausdinimas. Kai kurie Nyderlandų mokyklos kompozitoriai (J. Dunstable’is, J. Ockeghemas, J. Obrechtas) reiškėsi ir kaip filosofai, matematikai, astronomai ir astrologai. Pažiūrų platumas, išsilavinimo universalumas lėmė ir jų kūrybos pobūdį. Kūrybiniais ir teoriniais Nyderlandų mokyklos kompozitorių veikalais vėliau buvo grindžiama ne tik polifoninė, bet ir homofoninė Europos muzika.
flamandų mokykla, burgundų mokykla, prancūzų ir flamandų mokykla
L: Muzikos kalba: Viduramžiai – Renesansas / sud. G. Daunoravičienė Vilnius 2003; G. Reese Music in the Renaissance New York 1954; H. Chr. Wolff Die Musik der alten Niederländer Leipzig 1956; R. Wangermée Flemish Music and Society in the fifteenth and sixteenth Centuries Brussel 1968; A. Dunning Die Staatsmotette 1480–1555 Utrecht 1970.
960
660