Nýderlandų mùzika, Olándijos mùzika. Ištakos glūdi Olandijos teritorijoje gyvenusių keltų ir germanų genčių kultūrose. Reikšmingų duomenų apie muzikos raidą teikia gausūs archeologiniai įvairių tipų muzikos instrumentų radiniai (seniausi iš antro tūkstantmečio prieš Kristų), turtinga muzikos ikonografija, ankstyvieji muzikos rankraščiai ir leidiniai, dar gyvuojančios etninės muzikos tradicijos.
Etninė muzika
Etninę muziką sudaro darbo, buities, kalendorinių, šeimos ir religinių apeigų vienbalsės ir daugiabalsės dainos, baladės, giesmės, instrumentiniai signalai, garsų pamėgdžiojimai, improvizacijos, žaidimų ir šokių muzika, maršai, instrumentais griežiamos ir dainuojamos dainos, baladės, rateliai, žaidimai. Melodika nesudėtingų intonacijų, simetriškos sandaros; vyrauja septynialaipsnės diatoninės, dažniausiai mažorinės dermės, šokių ritmas. Europos tautų etninėje muzikoje išsiskiria savitos olandų lėto ar vidutinio tempo dainos, kuriose pagrindinę melodiją veda apatinis, žemiausio registro balsas, paprastai bosas. Charakteringa, kupina išmonės, humoro olandų šokių, ratelių, žaidimų muzika ir plastika; vyrauja grupiniai (daugiausia rateliai; moterys ir vyrai šoka kartu), rečiau poriniai ar individualūs šokiai. Nuo seno itin populiarūs klumpėtų šokėjų šokiai – klumpės atlieka pagrindinį, neretai ir vienintelį, akustinį ritminį akompanimentą. 13–15 a. Olandijoje buvo giedamos religinės giesmės ir šokami religinės ekstazės apimtų viduramžių fanatikų asketų krikščionių flagelantų šokiai, demonstruojant viešą plakimąsi.
liaudies muzikos ansamblių ir pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalis Vollendane (2007)
Nuo seno išplito muzikos instrumentai (daugiausia Vakarų Europos): idiofonai – klumpės, barškutis, kleketas, žvangučiai, varpeliai, varpai, trikampis, terkšlė, kaulinis grandiklis, dambrelis; membranofonai – įvairūs būgnai, būgneliai, frikcinis instrumentas romelpotas; chordofonai – lyra, psalteriumas, liutnia, citra, mandolina, gitara, maža arfa, fidelis (nuo 16 a. smuiko šeimos instrumentai), ratukinė lyra, cimbolai; aerofonai – senosios kaulo švilpynės, keraminė Pano fleita, okarina, išilginės (ir vienarankės) ir skersinės fleitos, kaulo ir medinės birbynės, šalamaja, bombarda, krumhornas (vėliau klarnetas), dūdmaišis (ikonografijoje iš 1320), trumpieji ir ilgieji trimitai, ragas, olifantas, bucina, sakbutas, kaulo brūklys dhalmo; nuo 19 a. vidurio išplito rankinės, lūpinės armonikos, fisharmonija.
Išgarsėjo Amsterdamo meistrai R. Haka (1645–1709), J. J. van Heerde (17 a. pradžia–1691), dirbdinę išilgines fleitas, Gosewijnas Spykeris – ilgakakles mandolinas (kolašones; išliko 1759 instrumentas), Delfto okarinos, švilpynės, varpeliai. Anksti etninę muziką pradėta užrašinėti, leisti rinkiniai. Huygenso institute Hagoje saugomas seniausias (sudarytas 1395) olandų 147 dainų, 18 poemų, 7 maldų poetinių tekstų ir melodijų rinkinys Gruuthuse‑handschrift. 1554 išleistas olandų dainų rinkinys Antverpeno dainų knyga (211 dainų). 19 a. pradžioje valstietiškoji etninė muzika pradėjo tarpti miestuose. 20 a. pradžioje miestelėnai patraukė į kaimus mokytis etninės muzikos ir šokių, jų užrašinėti. 20 a. 8–9 dešimtmetyje visuomenėje kilo folklorizmo banga. Įsikūrė daugelis folkloro ansamblių, atsirado etninės muzikos festivalių; išpopuliarėjo Olandijos valdų Karibų jūros – Olandijos Antilų salų ir buvusių kolonijų Pietryčių Azijoje, Amerikoje, Afrikoje muzika ir atlikėjai.
1352
Profesionalioji muzika
kompozitorius, vargonininkas Janas Sweelinckas (raižinys, 1624, dailininkas J. Mulleris)
Įsivyraujant krikščionybei, klostėsi bažnytinė muzika, spartėjo profesionaliosios muzikos raida. Plito grigališkasis choralas (nuo 16 a. ir protestantiškasis), daugiabalsės mišios, madrigalai, motetai, himnas. Ankstyva tautinė saviraiška lėmė Olandijos katalikų pastangas nuo 14 a. bažnyčiose giedoti gimtąja kalba. Prie katedrų kūrėsi chorai ir jų mokyklos metrizos. Iš 15 a. išliko bažnytinės muzikos kūrinių, t. p. flagelantų ir kitų religinių atšakų giesmių. Nuo 12 a. profesinę veiklą plėtojo menestreliai; 13 a. pabaigoje jie būrėsi į brolijas, gildijas, cechus, 14–15 a. mokėsi savaitinėse mokyklose. Klostėsi profesionaliosios muzikos mokyklos (pirmosios Europoje). Amsterdame buvo tobulinama notacija; suklestėjo muzikos kūrinių leidyba.
9–10 a. prasidėjo varpininkystė, vargondirbystė (vargonėliai pavaizduoti Utrechto senajame psalmyne). 15–16 a. susiklostė garsi Nyderlandų vargonų statybos mokykla; žymiausios meistrų dinastijos – Gerritzoonų (apie 1400–1559), Langhedulų (1475–1635), Swartų (1536–1626), Smitsų (1790–1918). 15–16 a. turtėjant miestams Olandijos liejyklų varpai, kurantai, vėliau ir kariljonai įrengti Olandijos ir kitų šalių bažnyčiose, vienuolynuose, rotušėse. Profesionaliosios muzikos raidai didelę reikšmę turėjo 15–16 a. susiklosčiusi Nyderlandų mokykla (iš Olandijos kilęs Nyderlandų kompozitorius J. Obrechtas). Vėlyvojo Renesanso ir ankstyvojo baroko vienas žymiausių kompozitorių, vargonininkų virtuozų ir pedagogų J. P. Sweelinckas dėl savo muzikinės įtakos vadintas Amsterdamo Orfėjumi.
Didžiosios, arba Šv. Mykolo, bažnyčios vargonai (1719) – vieni didžiausių vargonų Olandijoje
16–17 a. įsigalėjus kalvinizmui vietoj polifoninės vokalinės labiau paplito instrumentinė muzika. Amsterdame išpopuliarėjo vargonų, instrumentinių ansamblių koncertai, išsiplėtė muzikos leidyklų veikla. Šio laikotarpio muzikinei kūrybai būdinga eklektiškumas, epigoniškumas. Kompozitoriai C. Hacquartas (1640–po 1686), B. Rulofsas sukūrė pirmuosius sceninius olandų muzikos veikalus (klasicistinio pobūdžio operas, zingšpylius).
Olandijos nacionalinio operos ir baleto teatro (1986) bei rotušės (1988) kompleksas (architektai W. Holzbaueris, C. Damas)
Nuo 18 a. kūrėsi muzikos draugijos ir koncertinės organizacijos (Diligentia, 1821–1906; Šiaurės Nyderlandų muzikos istorijos draugija; Karališkoji Olandijos muzikų draugija, įkurta 1875). 1826 Hagoje įkurta pirmoji šalyje konservatorija. Nacionalinio savitumo olandų muzika pradėjo įgyti po 1830 (kompozitoriai J. Verhulstas, 1816–91, B. Zweersas, 1854–1924). Reikšmingų operų, kantatų, simfoninių poemų, dainų sukūrė nacionalinės mokyklos pradininkai A. Diepenbrockas (1862–1921) ir J. Wagenaaras (1862–1941). Olandų muzikinio folkloro intonacijos būdingos J. Röntgeno (1855–1932), C. Dopperio (1870–1939; operų, 7 simfonijų autorius) kūrybai.
Po I pasaulinio karo ėmė ryškėti prancūzų muzikos įtaka (kompozitoriai S. Dresdenas, 1881–1957, D. Ruynemanas, 1886–1963, A. Voormolenas, 1895–1980). 1930 susikūrė Šiuolaikinės olandų muzikos draugija (vadovas kompozitorius H. Zagwijnas). Žymiausi 20 a. kompozitoriai – W. Pijperis, H. Badingsas, B. van Dierenas (1887–1936), H. F. Andriessenas, P. Kettingas (1904–84), G. Landré (1905–68), K. van Baarenas (1906–70), L. van Deldenas (1919–88), W. Eisma. 20 a. paskutiniais dešimtmečiais sukurta dodekafoninės (O. Kettingas, 1935–2012), elektroninės (T. de Leeuwas), orkestrinės (T. Keurisas, 1946–96) muzikos kūrinių. Instrumentinės ir elektroninės muzikos sinteze pagrįstų kūrinių sukūrė P. Schatas (1935–2003), T. Bruynêlis, J. Boermanas (g. 1923), D. R. Raaijmakersas (1930–2013).
Muzikos atlikėjai: dirigentai – W. Mengelbergas, P. Huppertas, B. Haitinkas (g. 1929); pianistai – W. Andriessenas (1887–1964), C. de Grootas (1914–93); klavesinininkas G. Leonhardtas; smuikininkai – H. Krebbersas (g. 1923), T. Olofas; vargonininkas P. Kee (g. 1927). Muzikologai: A. von Hobokenas (1887–1983), M. Flothuisas (1914–2001), H. J. Honingas (g. 1959), A. Clementas (g. 1962).
Žymesni 21 a. kompozitoriai: Geraldas Beljonas (g. 1952), Sonja Beets (g.1953), Chielis Meijeringas (g. 1954), Caroline Ansik (g. 1959), Willenas Jethsas (g. 1959), Richardas Rijnvosas (g. 1964), Rozalie Hirs (g. 1965), Michaelis van der Aa (g. 1970), Merlijnas Twaalfhavenas (g. 1976), Matthiasas Kadaras (g. 1977).
Veikia operos trupės (Olandijos opera, 1894–1901 ir nuo 1945), 12 simfoninių orkestrų (Concertgebouworkest, įkurtas 1888; vienas geriausių pasaulyje), konservatorijos. Kompozitorių kūrybą propaguoja draugija Donemus (įkurta 1947). Jaunųjų kompozitorių muziką populiarina draugija Gaudeamus (įkurta 1945). 1995 įkurtas Olandijos elektroninės akustinės muzikos centras. Kasmet rengiamas Olandijos festivalis (nuo 1948), šiuolaikinės muzikos atlikėjų konkursai (nuo 1963). Olandijos radijas ir Donemus draugija nuo 1993 įvairiose šalyse rengia olandų muzikos savaites.
elektroninės muzikos festivalis Almerėje (2017)
L: J. D. Chr. van Dokkum Honderd jaar muziekleven in Nederland Amsterdam 1929; S. Dresden Het Muziekleven in Nederland sinds 1880 Amsterdam 1932; W. Papp Contemporary Music from Holland Amsterdam 1953; Music in Holland Amsterdam 1959; The Essential Guide to Dutch Music: 100 Composers and their Work Amsterdam 2000.
660
Olandijos ir Lietuvos muzikiniai ryšiai
Olandijos ir Lietuvos muzikiniai ryšiai siekia Renesanso epochą. 16 a. Vilniuje gyveno ir kūrė, sekdami Nyderlandų ir Romos kompozitorių kūryba, Vaclovas Šamotulietis, K. Bazilikas, Martynas Lvovietis (Leopolita), V. Bakfarkas, J. Brantas. 1549–66 Žygimanto Augusto Žemutinių rūmų liutnininkas virtuozas ir kompozitorius V. Bakfarkas kūryboje plačiai vartojo Nyderlandų mokyklos kompozitorių N. Gombert’o, J. Clemenso von Papa, Josquino des Prés, O. di Lasso, J. Arcadelto ir kitų autorių vokalinių kūrinių intabulatūras, joje nuosekliai laikėsi pirminio muzikinio teksto. Manoma, Olandijos liejyklose nulieti varpai ir kurantai galėjo patekti ir į Lietuvos bažnyčias, vienuolynus, rotušes.
Lietuvoje koncertavo F. Dance pučiamųjų kvintetas (1969), Amsterdamo simfoninis orkestras (1972), senovinių muzikos instrumentų ansamblis Quatro Hotteterre (1976), Delfto muzikos mokyklos senovinių muzikos instrumentų kamerinis ansamblis, vadovaujamas P. van Hauwe’s (1978), instrumentinis trio Kern (1979), džiazo ansambliai New Orelan’s Dixieland (1980) ir Dutch Swing Colledge Band (1981), dirigentai – A. de Frisas (1960), K. Bakelsas (1978), A. Rije (1979), R. van Tristenas (1983), dainininkas R. Holas (1983), pianistai E. Petris (1931, 1938 Kaune; 1925–26 Berlyne pas jį tobulinosi B. Dvarionas, 1937 ir 1938 Londone – G. Juodakytė), T. Onderden Vingard (1982), smuikininkas Chr. Boras (1984), vargonininkai J. Volfsas (1980), B. van Ostenas (1983), T. Zejenas (1984).
Muzikiniai ryšiai išsiplėtė atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 2002 tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje Gaida Amsterdamo ansamblis Nieuw Ensemble ir dirigentas J. Hempelis atliko kompozitoriaus T. de Leewo (1926–96) kūrinius, 2003 šiuolaikinės muzikos orkestras Orkest de volharding ir dirigentas J. Hempelis – kompozitorių M. Paddingo (g. 1956), M. van Dijko (g. 1962), J. Hempelio (g. 1956), S. Schuppo (g. 1963) ir L. Andriesseno (g. 1939) kūrinius. 2004 Amsterdamo multiinstrumentininkė S. Laroo griežė festivalio ansamblyje Džiazas ir romantizmas (atlikta kompozitoriaus M. van der Aa, g. 1970, muzika), 2005 naujosios muzikos ansambliui Windkraft Tirol dirigavo K. de Roo. 2008 per festivalį Gaida ir Pasaulio muzikos dienas atliktos kompozitoriaus M. Wierckxo (g. 1970), Ado van Buureno (g. 1951) ir M. van der Aa kompozicijos. Dar Lietuvoje koncertavo Karališkasis Bredos vyrų choras (2005), Concertgebouw džiazo orkestras ir dirigentas H. Meutgeertas (2008 Vilniaus festivalis), džiazo ansamblis Willem Breuker Kollektief (2008 Vilniaus džiazo festivalis). Lietuvoje muzikos pedagogams seminarų surengė P. van Hauwe.
Olandijoje (Nyderlanduose), manoma, nuo 16 a. vaidinimų surengdavo po Europos šalis keliaujantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lokininkai muzikantai. Koncertavo A. Liepaus vadovaujami Lietuvos skautai skudutininkai (1937 Tarptautiniame skautų sąskrydyje), Čiurlionio menų gimnazijos styginių orkestras ir dirigentas S. Sondeckis (1973, 1974), Vilniaus kvartetas (1974). Nuo 1989 Olandijoje koncertavo ir dalyvavo festivaliuose lietuvių folkloro, tautiškos muzikos ansambliai Ainiai, Dijūta, Griežikai, Intakas, Jievaras, Jorė, Krivūlė, Kupolė, Marcinkonių, Radasta, Sadauja, Saulė, kaimo kapelos Galvė, Želva, chorai – Ave vita (1995 Heythuyseno tarptautinio konkurso trys I vietos ir pagrindinis prizas), Ąžuoliukas, Jauna muzika (koncertavo 1999 Rotterdame Pasaulio choro muzikos simpoziume, dirigentas V. Augustinas surengė meistriškumo kursus), Kauno choras, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choras, Vilnius, Volungė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos trupė (1993, 1995, 2000), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas R. Šervenikas (1999 Concertgebouw), Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir dirigentas G. Rinkevičius, Lietuvos kamerinis orkestras ir dirigentas S. Sondeckis (koncertavo Concertgebouw), orkestras Trimitas ir dirigentas R. Balčiūnas, Vilniaus naujosios muzikos ansamblis, Čiurlionio kvartetas (koncertavo Concertgebouw), pianistai M. Rubackytė, A. Žlabys (abu Concertgebouw).
1352
Nyderlandų konstitucinė santvarka
Nyderlandų partijos ir profsąjungos
Nyderlandų ginkluotosios pajėgos