Nýderlandų teatras, Olándijos teãtras. Nuo 12 a. buvo rengiami religiniai (daugiausia misterijos) ir pasaulietiniai (spektaklį sudarė kurtuazinės literatūros tipo pjesė abele ir farsas, nuo 16 a. vadintas esbatementu) vaidinimai. 15–16 a. vaidinimus rengė literatūros ir teatro mėgėjų susivienijimai (vadinamosios retorių, arba redereikerių kameros). Per viešuosius turnyrus (olandiškai land‑juwele – šalies lobiai) retorių kamerų nariai varžėsi tarpusavyje skaitydami eiles, rodydami esbatementus, miraklius, moralitė, misterijas. Nuo 16 a. šie vaidinimai darėsi pasaulietiškesni, buvo atliekami gatvėse ir aikštėse ant specialios pakylos, naudotos natūralios (medžiai, fontanai) ir tapytos dekoracijos. Kai kurie kūriniai iš retorių kamerų repertuaro (miraklis Marija iš Nieumegheno, moralitė Kiekvienas) tebestatomi.

17 a. pradžioje įsikūrė pirmieji stacionarūs teatrai. 1617–18 ir 1622–37 Amsterdame įvairiose vietose veikė pirmas viešasis teatras. 1638 pastatytas 1450 vietų specialus pastatas (architektas J. van Campenas). 1660 J. B. van Fornenberghas (1624–97) Hagoje įsteigė pirmą nuolatinį teatrą (veikė iki 1702). 17–18 a. statyta klasicistinės (daugiausia prancūzų) dramos, ispanų vadinamosios apsiausto ir špagos pjesės, olandų papročių komedijos. Olandų Renesanso tradicijas kūryboje plėtojo dramaturgas J. van den Vondelis, rodytos P. C. Hoofto, G. A. Bredero komedijos. 17 a. paplito klajojančiosios trupės, kuriose daugiausia vaidino olandai ir anglai. Tarp pirmųjų Olandijos aktorių minėtini A. K. van Germezas (1612–67), J. Vosas (apie 1620–67), pirmoji Olandijos aktorė A. Nozeman (1626 ar 1628–61; iki 1655 moterų vaidmenis atlikdavo vyrai). 18 a. pirmoje pusėje Olandijos teatro raida sulėtėjo. Aktorių vaidybai buvo būdinga perdėta patetika, intensyvi gestikuliacija, deklamacija. Aktorius ir režisierius M. Corveris (1727–94) įvykdė vaidybos reformą – 1768 įsteigtoje trupėje atsisakė klasicizmui būdingų išorinių efektų ir deklamacijos, siekė psichologinės tiesos, dekoracijoms ir kostiumams suteikė tikslių vaizduojamosios epochos detalių, pasisakė už repeticijų reikalingumą (iki tol retai vykdavusių). Garsėjo aktoriai J. Puntas (1711–79), J. C. Ziesenis‑Wattier (1762–1827), A. Snoekas (1765–1829), G. J. Hilverdink‑Grevelink (1786–1827).

19 a. pradžioje Olandijos teatrui darė įtaką vokiečių romantizmas. M. Corverio reformą tęsė aktorius J. Jelgerhuisas (1770–1836), kuris parašė pirmąjį Olandijoje vaidybos vadovėlį Teorinės gestikuliacijos ir mimikos pamokos (Theoretische lessen over de gesticulatie en mimiek 1827). 19 a. viduryje veiklą atnaujino retorių kameros (1850–80 veikė daugiau kaip 200 susivienijimų). Daug įtakos Olandijos nacionalinio teatro raidai turėjo 1870 įkurta Nyderlandų teatro sąjunga, 1874 – Deklamacijos mokykla, 1875 – teatras Nyderlandų scena, 1876 vėl pradėjęs veikti Karališkasis teatras (visi Amsterdame). Garsėjo aktoriai L. Veltmanas (1817–1907), M. Kleine (1818–85), J. Albregtas (1829–79), C. Beersmans (1845–99). 19 a. pabaigoje tolesnei Olandijos teatro raidai turėjo įtakos Meiningeno teatro trupės pasirodymai Amsterdame (1880) ir Rotterdame (1888), 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje – natūralizmas. 1893 Amsterdame įkurta Nyderlandų teatro asociacijos trupė. 1912 H. Heijermansas šią trupę reorganizavo ir iki 1922 jai vadovavo. Statyta olandų (H. Heijermanso, M. Emantso, 1848–1923, F. W. van Eedeno, I. Boudier‑Bakker, 1875–1966, C. van Bruggen, 1881–1932) ir užsienio (A. Strindbergo, H. von Hofmannsthalio) dramaturgų pjesės. Garsėjo aktoriai ir režisieriai broliai Louisas (1842–1925) ir Fritsas (1846–1906) Bouwmeesteriai, jų sesuo T. Mann‑Bouwmeester (1850–1939), E. Boer van Rijk (1854–1937), J. Muschas (1875–1960), J. Royaards‑Sandberg (1876–1976), R. Hopper (1877–1964), H. Bouberis (1885–1963), L. Saalbornas (1891–1957). Reikšmingų spektaklių pastatė W. Royaardsas (1867–1929) ir E. Verkade (1878–1961). Režisierius A. van Dalsumas (1889–1971) propagavo ekspresionizmo idėjas. 20 a. 2–4 dešimtmetyje įsteigta daug privačių trupių, itin populiarios buvo mėgėjiškos (studentų) trupės. 5–7 dešimtmetyje garsėjo Hagos komedijos (veikė 1947–88; statyta daugiausia anglų dramaturgų šiuolaikinės pjesės) ir Nyderlandų komedijos Amsterdame (veikė 1950–71; statė E. Albee, A. Millerio, T. Williamso pjeses) teatrai. 7–8 dešimtmetyje buvo statomos olandų (H. Heijermanso, C. Nooteboomo, J. Herzberg, C. Huygenso, P. Langendijko, M. Dekkerio, 1896–1962, J. de Hartogo, 1914–2002) ir užsienio rašytojų pjesės. Vaidino ir režisavo K. van Dijkas (1881–1937), H. Arnoldi (1883–1964), B. Groeneveldas (1898–1962), C. van Laseuras (1899–1960), P. J. Steenbergenas (1907–89), K. van Ierselis (1912–98), G. Osteris (1915–84), K. van Dijkas (1916–78), H. Bentzas van den Bergas (1917–76), G. Hermusas (1918–2001). 7–8 dešimtmetyje įsikūrė avangardinio teatro trupių: Mickery (1965 įkūrė R. ten Cate, 1938–2008, veikė iki 1991), Werkteater (veikė 1970–85, abi Amsterdame), De Appel (1971 įkurta Hagoje). Čia kolektyviai kurtos aktualios tematikos pjesės, jos vaidintos gatvėse, fabrikuose, ligoninėse. Nuo 8 dešimtmečio intensyviai plėtojamas vaikų teatras, lėlių teatras, tarpdisciplininis vadinamasis objektų teatras.

Trupės ZT Hollandia (įkurta 1985 Zaandame, vadovas režisierius J. Simonsas, g. 1946; 2005 gastroliavo Vilniuje) spektakliuose ieškoma naujų erdvės (vaidinama netradicinėse vietose), teksto (siejami literatūros ir dokumentiniai tekstai), šviesos ir kitų meninės raiškos būdų, itin pabrėžiama muzika. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje žymesni režisieriai ir dramaturgai: K. Woudstra (g. 1947), G. Rijndersas (1987–2000 teatro Toneelgroepe Amsterdame meno vadovas), A. de Bontas (abu g. 1949), H. van den Boomas (g. 1951), F. Strijardsas (g. 1952), S. van Lohuizen (2000 Vilniuje surengė dramaturgijos laboratoriją), P. Mol (abi g. 1953), L. Coltof (g. 1954), H. Verburg (g. 1964). 21 a. pradžioje profesionalūs teatrai veikia Amsterdame, Hagoje, Rotterdame, Haarleme, Arnheme, Eindhovene ir kituose miestuose. Vaidybos mokyklos veikia Amsterdame (nuo 1874), Arnheme, Maastrichte ir kitur, Teatro muziejus – Amsterdame (nuo 1960). Nuo 1948 Amsterdame kasmet rengiamas tarptautinis Olandijos festivalis.

trupės ZT Hollandia spektaklio Balsai scena (2000, pagal P. P. Pasolini, Coro Herkströterio tekstus; režisierius Johanas Simonsas, scenografai Johanas Simonsas, Pietas Heinas Eekas, vaidina Jeroenas Willemsas; tarptautinis teatro festivalis Kontaktas Torunėje)

L: R. L. Erenstein, R. van Gaal Theatre in the Netherlands Leiden 1992; Een theatergeschiedenis der Nederlanden: Tien eeuwen drama en theater in Nederland en Vlaanderen Amsterdam 1996; H. van Maanen Het Nederlandse Toneelbestel van 1945 tot 1995 Amsterdam 1997.

Olandijos kultūra; Nyderlandų kultūra

Nyderlandai

Nyderlandų gamta

Nyderlandų gyventojai

Nyderlandų konstitucinė santvarka

Nyderlandų partijos ir profsąjungos

Nyderlandų ginkluotosios pajėgos

Nyderlandų ūkis

Nyderlandų istorija

Nyderlandų santykiai su Lietuva

Nyderlandų švietimas

Olandijos literatūra

Nyderlandų architektūra

Olandijos dailė

Nyderlandų muzika

Nyderlandų choreografija

Nyderlandų kinas

Nyderlandų žiniasklaida

Nyderlandų lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką