O, o

O, o, lietuvių ir kitų abėcėlių, sudarytų lotynų arba rusų abėcėlių pagrindu, raidė. Kilusi iš senovės graikų omikron, ši – iš finikiečių aino. Lietuvių kalboje raide o žymimos dvi užpakalinės eilės vidutinio pakilimo balsinės fonemos: ilgoji /o·/ ir trumpoji /o/. Lietuvių kalbos žodžiuose kirčiuotuose ir nekirčiuotuose skiemenyse visada tariamas ilgasis įtemptasis balsis [o·], pvz., sóstas [só·stas], sodnti [so·dnti]. Svetimõs kilmės žodžiuose ir kirčiuotuose, ir nekirčiuotuose skiemenyse vartojamas trumpasis neįtemptasis [o], pvz., tòstas [tòstas], òmas [òmas], protokòlas [protokòlas]. Tik kai kuriuose senuosiuose skoliniuose tariamas ilgasis įtemptasis balsis [o·], pvz., milijõnas [milijõ·nas].

O, o: 1 – finikiečių ainas, 2 – senovės graikų omikron, 3 – lotynų o

O raidės šriftų pavyzdžiai

905

-o raidė; -o didžioji; -o mažoji