obdùkcija (lot. obductio − apdengimas, apgaubimas), litosferos plokščių susidūrimas (kolizija), kai tarp plokščių esančio vandenyno dugno nuosėdiniai ir magminiai (daugiausia vulkaniniai) dariniai užslenka ant susidūrusių žemynų pakraščių. Vandenyno dugno uolienų klodai gali pasislinkti dešimtis ir šimtus kilometrų. Slinkimo metu jie tektoniškai deformuojasi – susiraukšlėja, milonitizuojasi, kataklazuojasi, vyksta uolienų metamorfizmo procesai. Obdukcinėse dangose esančios vandenynų plutos vulkaninės‑nuosėdinės storymės ir mantijos ultramafinių uolienų kompleksai vadinami ofiolitais. Per obdukciją gali būti užstumtos viena ant kitos kelios įvairaus storio dangos, kurių bendras storis gali siekti kelis kilometrus. Obdukcija yra kalnodaros (orogenezės) procesas, per kurį susidaro kalnynai (Norvegijos kaledonidai, Šiaurės Amerikos Apalačai, dalis Alpių, Uralo kalnų, Omano kalnai, kita).
2916