Òbė (Обь, Ob), upė Rusijos azijinėje dalyje, Vakarų Sibire. Ilgis 3650 km, nuo Katunės versmių 4338 km, nuo didžiausio intako Irtyšiaus versmių 5410 kilometrų. Baseino plotas apie 3 mln. km2.
Prasideda nuo Katunės ir Bijos, tekančių iš Altajaus ledynų, santakos. Teka į vakarus ir šiaurę. Įteka į Karos jūros Obės įlanką. Aukštupys (iki intako Tomės žiočių) teka per Altajaus priekalnes iš pradžių siauru, nuo Barnaulo platesniu (5–10 km) slėniu. Tarp Kamen-na-Obi ir Novosibirsko slėnis susiaurėja iki 2 km (jame – Novosibirsko tvenkinys), žemiau Novosibirsko išplatėja iki 20 kilometrų. Vidurupis ir žemupys teka per Vakarų Sibiro lygumą. Vidurupio slėnis apie 50 km, salpa 20–30 km pločio, vaga 4–8 m gylio. Daug pratakų. Žemupys iš pradžių – viena gili (daugiau kaip 4 m gylio) vaga, žemiau Peregrebnojės gyvenvietės suskyla į 2 šakas – Didžiąją Obę ir Mažąją Obę; tarp jų daug pratakų. Aukščiau Salechardo Obės slėnis susiaurėja, upė suteka į vieną plačią gilią (daugiau kaip 10 m) vagą. Žemiau Salechardo pasuka į rytus, vėl skaidosi į šakas ir pratakas. Prie žiočių Obė sudaro deltą (plotas apie 4000 km2); didžiausia šaka – Nadymo Obė.
Obė
Didžiausi intakai: Anujus, Čiaryšas, Alėjus, Vasiuganas, Juganas, Irtyšius, Šiaurės Sosva (kairieji), Čiumyšas, Inja, Tomė, Čiulymas, Ketė, Tymas, Vachas, Kazymas, Polujus (dešinieji).
2015 birželio mėnesį išsiliejusi Obė Nižnevartovske
Vidutinis debitas 12 500 m3/s, maksimalus 42 800 m3/s, minimalus 1650 m3/s. Mityba mišri, daugiausia sniego. Vandeningiausia ištirpus ledui ir iki liepos mėnesio. Būna poplūdžių. Vandens lygio svyravimo amplitudė aukštupyje ir prie žiočių 5 m, vidurupyje 9 metrai. Aukštupys užšalęs lapkritį–balandį, žemupys spalį–gegužę. Per metus Obė plukdo apie 16 mln. t nešmenų. Laivuojama visa. Plukdoma mediena. Žvejyba. Pakrančių didžiausi miestai: Barnaulas, Kamen-na-Obi, Novosibirskas, Kolpaševo, Nižnevartovskas, Surgutas, Salechardas. Novosibirsko hidroelektrinė.