obelniai amara, amarų rūšys, kenkiančios obelims. Beveik visos priklauso sifoninių amarų (Aphididae) šeimai. Obeliniai amarai paplitę Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje. Gyvena ant jaunų ūglių viršūnių, pumpurų, žiedpumpurių, lapų ir lapkočių. Amarų apniktos augalų dalys praranda chlorofilą, keičia spalvą, deformuojasi.
Žaliasis obelinis amaras
Žaliasis obelinis amaras (Aphis pomi) paplitęs Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. 1,5–2 mm ilgio, gelsvai žalias. Balandžio pabaigoje išsirita rusvai žalios, raudonakės lervos, gegužės viduryje jau būna suaugusių besparnių patelių. Per 20–30 d. patelė atveda iki 80 lervų, iš kurių išsivysto besparniai ir sparnuoti amarai. Jie ypač kenkia jauniems vaismedžiams. Labai paplitę Lietuvoje.
žaliasis obelinis amaras (suaugęs): a – sparnuotas, b - besparnis
Obelinis žolinis amaras
Obelinis žolinis amaras (Rhopalosiphum insertum) yra 2 mm ilgio, gelsvai žalias. Išilgai pilvelio tergitų yra trys tamsiai žalių taškelių juostelės. Sifonai žali, juoda viršūne – šiek tiek išsipūtę ties viduriu. Gyvena jaunų lapų apatinėje pusėje, daug rečiau – ant žiedų ar jaunų ūglių. Iščiulpia lapų centrinę gyslą, lapai nustoja augti, lapalakščiai susiraukšlėja ir susisuka į vamzdelius. Labai paplitę Lietuvoje.
Pilkasis obelinis amaras
Pilkasis obelinis amaras (Dysaphis devecta) dažniausiai puola senesnes obelis. Kiaušiniai būna kamienų arba šakų žievės įdubose. Lervos ritasi pumpurams brinkstant. Lervos ir suaugėliai gyvena apatinėje lapų pusėje ir čiulpia sultis. Amarai besparniai ir sparnuoti, pilki arba rausvai žali, padengti baltomis apnašomis. Per metus išsivysto 3–4 kartos. Lietuvoje gana retas.
Kovos būdai
Obeliniai amarai naikinami agrotechninėmis ir cheminėmis priemonėmis.
-amaras; -amarai