Obelýno‑Riñgių miška, miškai Tauragės ir Šilalės rj. savivaldybių teritorijose, 10 km į šiaurę nuo Tauragės. Plotas 6390 ha, mišku apaugę 5610 hektarų. Susideda iš Obelyno, Patulinės, Ringių, Sutkų, Vytogalinės miškų. 71 % priklauso Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioniniam padaliniui, 29 % privatiems savininkams. Vakaruose masyvas siekia Akmeną (Jūros intaką). Per jį teka Bremena (Akmenos intakas) su intaku Gebene ir Šunija (Jūros intakas) su intakais Ringe, Žalpe, Irtuona. Paviršius banguotas. Miško augavietės derlingos ir vidutinio derlingumo, laikinai įmirkusios ir normalaus drėgnio, apie 9 % įvairių tipų pelkės. 98 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 2 % vandens apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 13 %, iš dalies sukultūrintų 26 %. Eglynų yra 51 %, beržynų 21 %, drebulynų ir juodalksnynų po 10 %, pušynų 3 %, ąžuolynų ir baltalksnynų po 2 %, uosynų 1 %. Jaunuolynai ir pusamžiai medynai užima po 31 %, bręstantys 14 %, brandūs 24 % Obelyno‑Ringių miškų. Medynų vidutinis amžius 52 m., bonitetas I,7, skalsumas 0,74, tūris 221 m3/ha, vidutinis prieaugis 7,1 m3/ha. Obelyno miško 53 kvartale yra gamtos paminklas – akmuo Velnio stalas. Masyve išskirtos 27 miško buveinės (109,6 ha), rastos 4 juodųjų gandrų ir 2 mažųjų erelių lizdavietės.
1944–53 Obelyno‑Ringių miškuose prieglobstį rasdavo Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės (1949 pavadinta Butageidžio rinktine) partizanai.
2355
-Ringių miškas