Òberostas, per I pasaulinį karą Vokietijos užimtos Rusijos imperijos dalies teritorinis vienetas.
1915 09 P. von Hindenburgo ir E. Ludendorffo vadovaujama Rytų fronto kariuomenės vyriausioji vadovybė, siekdama turėti tvirtą Vokietijos kariuomenės užnugarį, įkūrė Rytų fronto vyriausiosios vadovybės valdymo sritį, kuri lietuvių istoriografijoje dažniausiai vadinama Oberostu (dar Ober Ostas, Obostas); vokiečiai šį teritorinį vienetą vadino Ober-Ost (Oberbefehlshaber Ost arba Oberkommando Ost trumpinys).
Teritorija
Oberosto teritorinio vieneto plotas daugiau kaip 108 808 km2. Jam priklausė ankstesnės Suvalkų, Kauno, beveik visos Vilniaus, Gardino ir Kuršo gubernijos – Vokietijos kariuomenės užimtos lietuvių, latvių ir dalis baltarusių etninių žemių. Lenkų žemes buvo nuspręsta administruoti atskirai.
Pavaldumas ir administravimas
1915 11 Rytų fronto kariuomenės generaliniame štabe buvo įsteigti ypatingieji skyriai Oberostui, kaip teritoriniam vienetui, administruoti: 5 – Politikos, 6 – Finansų, 7 a – Žemės ūkio, 7 b – Miškų, 8 – Bažnyčių ir mokyklų reikalų, 9 – Teisės, 10 – Pašto, 11 – Prekybos, 12 – Žemės ūkio kultūros. Bene svarbiausias buvo 5‑asis (politikos) skyrius. Skyrių veiklos koordinatorius ir tiesioginis jų viršininkas buvo vyriausiasis kvartirmeisteris, pavaldus generalinio štabo viršininkui ir Rytų fronto kariuomenės vyriausiajam vadui. Generalinis štabas su 5–12 skyriais veikė kaip Oberosto teritorinio vieneto centrinės administracinis aparatas, buvo aukščiausioji valdymo grandis.
Pirmi keturi generalinio štabo skyriai nebuvo tiesiogiai susiję su Lietuvos teritorijos administravimu, bet ilgą laiką veikė Lietuvoje ir čia darė įtaką. 1 skyrių sudarė generalinio štabo branduolys, tiesiogiai su Rytų fronto kariuomenės vyriausiuoju vadu dirbantys karininkai (4 padaliniai) ir keletas karininkų ypatingiesiems pavedimams. 2 skyriui (adjutantūrai) priklausė būstinės komendantas, ordinariniai karininkai, kasos valdyba, kurjerių tarnyba, butų žinyba. 3 skyrių sudarė karo teisės specialistai, 4 a – kariuomenės intendantūra, 4 b – sanitarijos tarnyba, 4 c – veterinarijos tarnyba. Buvo nedidelių savarankiškų padalinių: telegrafo, karinės amunicijos žinyba, kariniai geležinkelininkai, statybų direkcija, artilerijos inspektūra, štabo transporto karininkai, transporto parkas, žinių tarnybos karininkai, telefono ryšių, radijo ryšių, spaudos, politinės judėjimo kontrolės (karinių pasų kontrolės, jų išdavimo) skyriai, centrinė policijos būstinė Kaune su padaliniais kituose didesniuose miestuose, prekybos mainų kontora, karo lauko pašto vadovybė. Vyriausiasis kvartirmeisteris koordinavo visų generalinio štabo skyrių ir padalinių veiklą. Vidurinę Oberosto teritorinio vieneto administravimo grandį sudarė tam tikrų teritorinių administracinių sričių viršininkai su savo administraciniu aparatu.
Administracijos sritys
1915 Vokietijos kariuomenei veržiantis į Rusijos imperijos teritoriją, t. p. ir į Lietuvą, prie kariuomenės užnugario inspekcijų buvo sudarytos ypatingosios administracijos, arba valdybos (Verwaltung). 1915 06 Tilžėje buvo įsteigta vadinamoji Nemuno armijos civilinė valdyba, 1915 09–10 – 10‑osios, 9‑osios, 12‑osios armijų Suvalkuose, Vilniuje, Gardine ir Balstogėje. Administracijų sritys iš pradžių buvo dažnai pertvarkomos. Sudėtingiausia padėtis buvo pietinėje dalyje, kur veikė kelios armijos. Iki 1916 03 buvo sudaryti Lietuvos, Vilniaus, Suvalkų, Balstogės ir Gardino administraciniai vienetai. Valdybai (administracijos sričiai, apygardai) vadovavo administracijos viršininkas su savo centriniu administraciniu aparatu (skyriais). Skyrių struktūra ir skaičius keitėsi. 1917 pabaigoje–1918 pradžioje Lietuvos karinės administracijos viršininkui buvo pavaldus Centrinis, Teisės, Ūkio, Miškų, Prekybos ir pramonės skyriai, 4 lauko žandarmerijos korpuso centrai Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Kaune (su padaliniais apskrityse).
Iš pradžių administracijos sritys (apygardos) buvo pavaldžios užnugario inspekcijoms (1917 10 pavaldumas panaikintas). Administracinės sritys (apygardos) buvo stambinamos: 1916 05 sujungtos Vilniaus ir Suvalkų sritys ir jų administracijos, 1916 – Balstogės ir Gardino sritys ir administracijos. 1917 03 Lietuvos karinės valdybos (administracijos) teritorija sujungta su Vilniaus–Suvalkų valdybos arba administracine teritorija, 1918 02 sujungti Lietuvos ir Balstogės–Gardino teritoriniai vienetai ir jų administracijos. Naujasis teritorinis vienetas pavadintas Lietuvos karine sritimi (apygarda). 1917 pabaigoje vietoj vyriausiojo kvartirmeisterio pareigybės įsteigta generolo prie štabo pareigybė (paskirtas generolas leitenantas G. Waldersee) su pavaldžia administracija.
Apskritys
Administracinės sritys (apygardos) buvo suskirstytos į apskritis (Kreis), kurias valdė apskričių viršininkai ir jų administracija. 1917–18 Lietuvos srityje (apygardoje) buvo 34 apskritys: Kretingos, Sedos, Akmenės, Šiaulių, Joniškėlio, Biržų, Telšių, Kuršėnų, Kėdainių, Panevėžio, Vėžaičių, Skaudvilės, Pajūrio, Raseinių, Kupiškio, Utenos, Saldutiškio, Rokiškio, Ukmergės, Kauno miesto, Kauno apylinkės, Naumiesčio, Vilkaviškio, Marijampolės, Suvalkų, Seinų, Augustavo, Kaišiadorių, Širvintų, Molėtų, Pabradės, Vilniaus miesto, Vilniaus apylinkės, Alytaus.
Pareigūnai
Žandarų ir seniūnų padedami apskričių viršininkams pavaldūs valsčių viršaičiai (Amtsvorsteher) valdė vietinius gyventojus. Viršaičiai ir žandarmerija buvo apskrities viršininko kontroliuojamo pagrindinio aparato dalis. Okupuotos teritorijos valdymas buvo visiškai militarizuotas. Administracijos pareigybės prilygintos veikiančiosios kariuomenės tarnyboms, pareigūnai – kariškiams (įsidarbinę administracijose formaliai stodavo į karo tarnybą). Dauguma personalo – dėl senyvo amžiaus ir sužeidimų išleisti į atsargą kariškiai. Vietiniai gyventojai galėjo eiti tik kaimų seniūnų pareigas. Oberosto įstaigose bendravimo kalba buvo vokiečių, bet vietiniai gyventojai valsčiuose galėjo kreiptis ir gimtąja. Oberosto gyventojai galėjo steigti mokyklas, kuriose dėstoma gimtąja kalba, nors vokiečiai stengėsi įvesti kuo daugiau vokiečių kalbos pamokų. Oberosto administracija, skirtingai nuo Rusijos imperijos administracijos, buvo grynai karinė; pastaroji po 1905 revoliucijos ėmė liberalėti.
Oberosto panaikinimas
Formaliai Oberosto teritorinis vienetas panaikintas 1918 08 – panaikinti Rytų fronto kariuomenės generalinio štabo skyriai specialiai skirti jam administruoti. Prie generalinio štabo viršininko liko tik svarbiausi patarėjai. Įkurta Lietuvos karinė gubernija. Oberostui priklausanti Kuršo teritorija priskirta naujai Baltijos kraštų karinei sričiai (apygardai).
Išliko vidurinė ir žemutinė valdymo grandys. Oberosto valdymo laikotarpio pabaiga laikytina 1918–19 sandūra, kai žlugus Vokietijos karinei galiai jos kariuomenė pradėjo trauktis iš užimtų kraštų.
1649
Ober Ostas; Obostas; Oberbefehlshaber Ost; Ober-Ost; Oberkommando Ost