objèktas (lot. objectus – daiktas, reiškinys), tai, ką suvokia pažįstančioji sąmonė, į ką nukreipta aktyvi pažintinė, vertinamoji ar praktinė pertvarkomoji subjekto veikla. Subjekto priešybė. Objektas yra materialūs daiktai, reiškiniai, jų savybės, santykiai, visuomeninė tikrovė, abstrakcijos (sąvokos, teorinės konstrukcijos, koncepcijos), sąmonės įvairūs dariniai (vaizdiniai, idėjos, idealaus ir virtualaus pobūdžio dalykai – mitai, vertybės, reikšmės, prasmės ir kita). Reflektuojant sąmonę, mąstymą, elgesį, žmogaus būties įvairius aspektus objektu tampa pats subjektas. Objekto būties, jo pažinimo, objekto ir subjekto klausimai nagrinėti visais filosofijos istorijos laikotarpiais. Fenomenologinė filosofija siekė įveikti subjekto–objekto perskyrą teigdama, kad neegzistuoja tuščia sąmonė, ji yra intencionali (nuolat nukreipta į objektą); nagrinėjo objekto duotumo sąmonei būdus.
384