veidrodinio lęšinio objektyvo optinė schema
objektỹvas (lot. objectỉvus – susijęs su daiktu), optinė sistema, sukurianti tikrąjį objekto atvaizdą; pagrindinė bet kurio optinio prietaiso dalis arba atskiras įtaisas. Pagrindiniai objektyvo optiniai parametrai – židinio nuotolis, didinimas, santykinė anga, skaitinė apertūra, skiriamoji geba. Skaitinė apertūra ir naudojamos šviesos bangos ilgis lemia objektyvo skiriamąją gebą – mažiausią atstumą tarp dviejų atvaizdo taškų, kuriuos dar galima išskirti, t. p. atvaizdo apšvietą. Pagal konstrukciją yra lęšiniai (refraktoriai, dioptriniai objektyvai), veidrodiniai (reflektoriai, katoptriniai), veidrodiniai lęšiniai (katadioptriniai). Pagal aberacijų ištaisymą objektyvai skirstomi į achromatinius (ištaiso ašinius chromatinius iškraipymus), planariuosius (ištaiso plokščiojo lauko iškraipymus – papildomai sumažinamas atvaizdo kreivis), apochromatinius (juose labiau ištaisyta sferinė aberacija, koma, beveik panaikintas antrinis spektras), planachromatinius, planapochromatinius – aukščiausios korekcijos klasės objektyvus.
Objektyvai naudojami vaizdo, kino kamerose, fotoaparatuose, žiūronuose, geodeziniuose prietaisuose, mikroskopuose, teleskopuose. Teleskopų objektyvai sudaryti iš lęšių, veidrodžių arba lęšių ir veidrodžių sistemos. Optinių mikroskopų objektyvuose, siekiant labai padidinti atvaizdą ir išvengti komos, chromatinių bei sferinių aberacijų, naudojama sudėtinga įgaubtų ir išgaubtų lęšių sistema, imersinis skystis, kurio lūžio rodiklis mažai skiriasi nuo lęšių lūžio rodiklių (imersinė optinė sistema); kaip imersinis skystis naudojamas vanduo, glicerolis, kedro aliejus, sintetinė alyva. Siekiant objekto atvaizde išvengti atspindžių poveikio objektyvo lęšiai padengiami specialiomis skaidrinamosiomis dangomis (optikos skaidrinimas). Fotografinis, kino objektyvai yra sudėtingos optinės mechaninės sistemos, fotografijoje ir kino technikoje plačiai naudojami pankratiniai objektyvai, kurių židinio nuotolį galima tolygiai keisti.
fotoaparato objektyvas