objektyvizmas

objektyvzmas (lot. objectivus – susijęs su daiktu), filosofinė pasaulėžiūra, pagal kurią mokslas turi būti neutralus, nešališkas (objektyvumas), faktai fiksuojami be jų socialinio, politinio ar ideologinio vertinimo. Objektyvizmą galima sieti su Platono realizmu, pagal kurį idėjos egzistuoja objektyviai – nepriklausomai viena nuo kitos. Platonas pirmasis išskyrė objektyvų žinojimą ir nuomonę. Objektyvizmo sąvoką pirmą kartą 19 amžiaus viduryje paminėjo F. L. G. Frege aiškindamas epistemologinę ir metafizinę teorijas, 20 amžiaus pabaigoje išplėtojo A. Rand (Įvadas į objektyvistinę epistemologiją / Introduction to Objectivist Epistemology 1979). Pagal objektyvizmą egzistuoja nuo proto ir sąmonės nepriklausoma objektų ir faktų ontologinė dalis, tikrovė. Pagal radikalesnį objektyvizmą egzistuoja vienintelė tikrovė, apimanti ir nežinomus ar nenumatytus objektus. Anot metafizinių objektyvistų, objektas gali turėti tam tikrų bruožų, galima teigti, kad objektas egzistuoja, bet beprasmiška jį vertinti, t. y. teigti, kad objektas yra tikras (teisingas) ar netikras (neteisingas). Objektas nepriklauso nuo žmonių įsitikinimų, lūkesčių, norų, emocijų, nusistatymų ar jausmų. Objektyvizmas priešingas instrumentalizmui, subjektyvizmui.