obsidiãnas (lot. Obsidianus lapis − Obsidijaus akmuo; pagal romėno Obsidijaus pavardę), stikliška nesusikristalizavusi vulkaninė uoliena (vulkaninis stiklas). Cheminė sudėtis įvairi, daugiausia yra SiO2 (70−75 %). Susidaręs iš amorfinės stikliškos medžiagos, kurioje būna kristalitų, mikrolitų, nedaug kvarco, plagioklazo, sanidino, leucito kristalų. Būdingas nedidelis vandens kiekis (mažiau kaip 1 %). Jeigu vandens yra daugiau, uoliena vadinama perlitu. Dažna tekėjimo tekstūra, kartais būna juostuotas, dėmėtas. Juodos, pilkos, rudos, žalsvos spalvos. Lūžis kriauklėtas. Obsidianas susidaro vulkaniškai aktyviose zonose staiga vėstant lavai. Akmens ir bronzos amžiuje obsidianas buvo naudojamas akmeniniams įrankiams ir ginklams gaminti, dabar − statybose. Obsidianas daugiausia paplitęs kainozojaus ir mezozojaus vulkanizmo rajonuose − Italijoje (Eolijos sala), Islandijoje (Heklos kalnas), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Yellowstone’o nacionalinis parkas), Meksikoje ir kitur.
obsidianas
Vulkaninis stiklas; perlitas
2916