obstrùkcija (lot. obstructio − uždarymas, kliūtis), politinės kovos, dažniausiai parlamentinės, metodas − trukdymas (ilgai trunkančiais aplodismentais, kalbomis, atsisakymu balsuoti) normaliai posėdžiauti ar vesti susirinkimą. Labiausiai paplitusi obstrukcijos forma – flibustjerystė (flibustjerai); vienas pirmųjų žinomų flibustjerų buvo senovės Romos senatorius Katonas Jaunesnysis, vienas ilgiausiai (daugiau kaip 24 valandas) kalbėjusių – Jungtinių Amerikos Valstijų senatorius Jamesas Stromas Thurmondas (1957).
Obstrukciją dažniausiai naudoja opozicija ar kitokia oponentų grupė, nenorinti, kad dauguma priimtų jiems nepageidaujamą sprendimą. Be to, norima sukelti rinkėjų nepasitenkinimą ir pakeisti viešąją nuomonę opozicijai palankesne linkme. Pirmąkart obstrukcionistais pavadinta Ch. S. Parnellio vadovaujama nedidelė airių deputatų grupė, 1879 šitaip siekusi kompensuoti menką įtaką Didžiosios Britanijos parlamente. 21 a. pradžioje obstrukciją itin dažnai naudoja Ukrainos parlamento deputatai.