obuolių rūgštis

obuoli rūgšts, HOOCCH(OH)CH₂COOH, organinė rūgštis, viena hidroksidikarboksirūgščių. Molekulinė masė 134,1. Yra 2 optiškai aktyvūs izomerai L‑obuolių rūgštis ir D‑obuolių rūgštis. Gamtoje randama L(–)‑obuolių rūgštis. Obuolių rūgštis – adatos pavidalo ore tyžtantys kristalai. Lydymosi temperatūra 100 °C. Gerai tirpsta vandenyje, etanolyje, dietileteryje, būdingos hidroksikarboksirūgščių cheminės savybės. Kaitinant (100 °C) obuolių rūgštį susidaro jos anhidridas, 140–150 °C temperatūroje nuo obuolių rūgšties molekulės atskyla vanduo – gaunama fumaro rūgštis. Obuolių rūgštis sudaro druskas ir esterius, kurie vadinami malatais. Randama rūgščiuose vaisiuose (obuoliuose, neprinokusiuose šermukšniuose, vynuogėse). Obuolių rūgšties yra vyne, kalcio malato – tabake. Obuolių rūgštis dalyvauja trikarboksirūgščių cikle, veikiama fermentų virsta oksalacetatu, fumaratu, piruvatu. Gaunama redukuojant vyno rūgštį, oksalacto rūgštį, hidrolizuojant D‑, L‑bromgintaro rūgštį, hidratuojant fumaro ir maleino rūgštis. Naudojama maisto pramonėje (produktų aromatui ir skoniui stiprinti, rūgštingumui reguliuoti), medicinoje.