Ochotsko jūra

Ochòtsko jra (rus. Охотское море, Ochotskoje more, jap. Ohōtsukukai, angl. Sea of Okhotsk), Ochòtos jra, Ramiojo vandenyno dalis prie Azijos šiaurės rytinių krantų, tarp Kamčiatkos pusiasalio, Sachalino, Hokaido ir Kurilų salų. Plotas 1,6 mln. km², didžiausias gylis 3521 m, vidutinis gylis 821 m, vandens tūris 1,3 mln. km³. Nevelskojaus sąsiauris, Totorių sąsiauris ir La Pérouse’o sąsiauris jungia Ochotsko jūrą su Japonijos jūra, Kurilų sąsiauriai – su atviru vandenynu. Didžiausios įlankos: Sachalino įlanka, Šelichovo įlanka (jos dalys – Gižigos ir Penžinos įlankos). Į Ochotsko jūrą įteka Amūras, Uda, Ochota, Gižiga, Penžina. Dubens šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje – šelfas, pietinėje – Kurilų dubuma, vidurinėje dalyje – 2 aukštumos: Okeanologijos instituto (minimalus gylis 932 m) ir Mokslų akademijos (933 metrai).

Klimatas vidutinių platumų, musoninis; žiemą pučia stiprūs šiaurės vakarų vėjai (būna didelių štormų), vasarą – silpni pietryčių. Vandens paviršiaus temperatūra žiemą šiaurėje –1,8 °C, pietuose 2 °C, vasarą atitinkamai apie 10 ir apie 18 °C.

Druskingumas 34 ‰, tik priekrantėje ir šiaurinėje dalyje 27–30 ‰. Vandens srovės cikloninės krypties. Potvynių aukštis 0,8–7,0 m, Penžinos įlankoje iki 12,9 metro.

Daug verslinių žuvų, krabų. Šelfe yra naftos telkinių. Didžiausi uostai: Magadanas, Korsakovas, Ochotskas (Rusija), Vakkanai (Japonija).

Okhotsk