Odèsos istòrija. Žmonės dabartinės Odesos vietoje gyveno jau nuo antikos laikų. Dabartinio miesto pradžia – 14 a. Krymo totorių įkurtas Chadžibėjus (Hacıbey). 15 a. pradžioje keletą dešimtmečių jis priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, 1484 atiteko Krymo chanatui, 16 a. viduryje – Turkijai. Turkai čia pastatė tvirtovę, kurią pavadino Yeni Dünya. Po 1787–91 Rusijos ir Turkijos karo ji atiteko Rusijai. 1792–93 rusai čia pastatė naują tvirtovę, 1794 pradėjo statyti jūrų uostą. 1795 pavadino miestą Odesu (tada manyta, kad šiose vietose buvo įsikūrusi senovės graikų kolonija Odesas (graikiškai Odessos), kuri, kaip paaiškėjo, iš tiesų buvo dabartinės Varnos vietoje). Miesto įkūrėju laikomas Naujosios Rusijos generalgubernatorius kunigaikštis A.‑E. Richelieu. 19 a. Odesa sparčiai plėtėsi – ypač 1866 iki Odesos nutiesus geležinkelį; tapo Rusijos imperijos ketvirtu (po Sankt Peterburgo, Maskvos ir Varšuvos) pagal dydį miestu ir antru (po Sankt Peterburgo) pagal prekybos apimtį uostu (daugiausia buvo išvežami grūdai). Susiklostė specifinė įvairiatautė Odesos miesto kultūra. Odesa buvo vienas 1905–07 revoliucijos centrų (šarvuočio Potiomkin įgulos maištas). Per Rusijos pilietinį karą 1918–20 Odesą buvo užėmusi Austrijos ir Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariuomenė, A. Denikino vadovaujami baltagvardiečiai. Nuo 1920 priklausė Ukrainos Sovietų Socialistinei Respublikiai. Per II pasaulinį karą 1941 po atkaklių mūšių buvo užgrobta Vokietijos ir Rumunijos kariuomenės. 1941–44 buvo okupuota Rumunijos.
2271
-Chadžibėjus; -Odesa