Odilon Redon
Redon Odilon (Odilonas Redònas), tikr. Bertrand‑Jean 1840 04 20Bordeaux 1916 07 06Paryžius, prancūzų grafikas, tapytojas. Simbolizmo atstovas. Nuo 1855 Bordeaux mokėsi piešimo (pas S. Goriną), Paryžiuje 1864 – tapybos (neoklasicisto J.‑L. Gérôme’o studijoje), nuo 1878 – litografijos (pas H. T. Fantiną-Latourą). Dalyvavo Prancūzijos–Prūsijos kare (1870–71).
Kūryba
1886 eksponavo savo kūrinius paskutinėje (aštuntojoje) impresionistų parodoje, domėjosi G. Courbet, É. Manet, C. Pissarro, J.‑B. C. Corot kūryba. Lankėsi Nyderlanduose (studijavo Rembrandto kūrybą). Įtakos O. Redono kūrybai turėjo R. Bresdino grafika, R. Wagnerio muzika, 19 a. modernistinė prancūzų literatūra (Ch. Baudelaire’as, G. Flaubert’as, S. Mallarmé), jos (t. p. Jungtinių Amerikos Valstijų rašytojo E. A. Poe) įkvėptas sukūrė daug piešinių anglimi, litografijų (Akis‑balionas 1878, Verkiantis voras 1881, Varnas 1882, Parsifalis 1891), jų ciklų (Sapnai 1879, Edgarui Poe 1882, Ištakos 1883, Goyos garbei 1885, Šv. Antano gundymas 1888, 1889, 1896, Gustavui Flaubert’ui 1889, Piktybės gėlės 1890, Šv. Jono Apokalipsė 1889).
O. Redon. Baimė (ofortas, 1866, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
O. Redon. Pegasas ir Belerofontas (anglis, kreida, pieštukas, apie 1888, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
O. Redono kūryba iki 1890 vadinama juodąja (pats O. Redonas savo piešinius anglimi vadino Noirs), kūriniuose vaizduojamas monstrų, fantasmagorijų, haliucinacijų, sapnų ir vizijų pasaulis, būdinga mirties alegorijos, baimės, blogos nuojautos įvaizdžiai (Rodolpheʼo Bresdino įtaka); dažnai vaizduotas neigiamas herojus Kalibanas iš W. Shakespeare’o dramos Audra. 19 a. pabaigoje prasidėjo spalvotasis O. Redono kūrybos laikotarpis, pastele, aliejumi tapė idealizuotus, melancholiškos nuotaikos fragmentiškus moterų atvaizdus tarp gėlių, drugelių (Beatričė 1885, Užmerktomis akimis 1890). O. Redonas nutapė religinių (Šv. Jonas 1892, Buda 1904), alegorinių, mitologinių (Mūza ant Pegaso 1900, Kiklopas 1900–05), erotinių (Veneros gimimas, apie 1912) kompozicijų, portretų (Autoportretas 1880, Violette’os Heymann portretas 1909), peizažų, gėlių natiurmortų, dekoravo interjerų (Fontfroide’o, prie Narbonne’o, abatijos biblioteka, 1910–11).
O. Redon. Gėlių puokštė (pastelė, apie 1900–05, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
O. Redono paveikslai nuo 1900 – ryškesnių, mirgančių spalvų (Ofelija tarp gėlių 1905–08), keliasluoksnės peršviečiamos tapysenos, dažni antikiniai (Apolono vežimas, apie 1910), spalvotų debesų, ūkų motyvai (Gėlių debesys 1903, Raudona valtis su mėlyna bure 1906–07). O. Redonas išgarsėjo po J.‑K. Huysmanso romano Atvirkščiai (A Rebours 1884), kurio herojus aristokratas kolekcionavo O. Redono piešinius. 1913 Niujorke vykusioje parodoje Armory Show (pirmoji didelė tarptautinė moderniojo meno paroda Jungtinėse Amerikos Valstijose) eksponuota daug O. Redono kūrinių. Kūryba turėjo įtakos nabistams (Nabis), ekspresionistams (ekspresionizmas), siurrealistams (siurrealizmas).
O. Redon. Pandora (aliejus, apie 1914, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
1664
L: J. Vialla Odilon Redon Paris 2001.