Òdinas (isl. Óðinn < óðr), Vodãnas, senovės skandinavų vyriausiasis dievas. Asgardo (dievų asų buveinės) valdovas. Iš jo sūnų (Baldro, Toro ir kitų) kildinosi Skandinavijos valdovų dinastijos. Odinas gyvena menėje Valhaloje. Puotauja su mūšiuose žuvusiais kariais (einherijais), midus ar vynas – jo valgis ir gėrimas. Sėdėdamas Hlidskjalvo soste mato, kas dedasi visuose pasauliuose (senovės skandinavų mitologijoje jų yra 9; dar germanai. MITOLOGIJA IR RELIGIJA). Turi vilkus Gerį ir Frekį, varnus Huginą ir Muniną (jie kasdien skrenda viršum žemės ir parneša Odinui naujienų), aštuonkojį žirgą Sleipnirą, visada pataikančią į tikslą ietį Gungnirą ir žiedą Draupnirą, nuo kurio kas 9 naktį nulaša 8 aukso žiedai. Mituose Odinas veikia kaip vienas pasaulėkūros dalyvių: su broliais Viliu ir Vė nužudė pirmykštį milžiną Imirą, iš jo kūno sukūrė žemę, dangaus skliautą, debesis, kalnus, uolas, akmenis, ežerus, jūras; su Heniru ir Loduru sukūrė pirmąją žmonių porą Aską ir Emblą.
Odinas yra vienas svarbiausių ragnaroko (eschatologinio mūšio, per kurį žus dievai ir visas pasaulis) veikėjų – vadovaus einherijams, pats kausis su vilku Fenriru, kuris jį prarys. Odinas pradėjo pirmąjį pasaulyje karą (su dievų gimine vanais), kurį asai pralaimėjo. Laikomas nesantaikos ir karų kurstytoju, nors mūšiuose pats nedalyvauja, turi savo favoritus, padeda jiems patarimais, burtais ar klasta, mėgsta juos išbandyti. Į mūšius siunčia kovos lauko deives valkirijas, jos skiria pergalę arba žūtį. Odinas dažniausiai siejamas su mirtimi, t. p. laikomas išminties, burtų, runų magijos dievu. Už gurkšnį iš išminties šaltinio Odinas milžinui Mimirui atidavė akį kaip užstatą (ji glūdi Mimiro šaltinyje). 9 dienas ir naktis Odinas iškabėjo ant pasaulio medžio (uosio Igdrasilo) persivėręs ietimi, taip įgijo išminties, pažino runas, išmoko kerų. Odinui priskiriama Vyresniojoje Edoje esančių išminties, runų magijos ir užkeikimų posmų. Viename mite Lokis kaltina Odiną, kad šis kerėjęs pasivertęs ragana (tai nedera vyrui). Odinas mėgsta girtis meilės nuotykiais, keičia vardus ir pavidalus, tikslą dažniausiai pasiekia klasta ir apgaule. Laikomas poezijos ir skaldų globėju. Suvedžiojęs milžino Sutungo dukterį Gunlodą, gavo atsigerti poezijos midaus. Jį Odinas atidavė asams ir žmonėms, kurie moka kurti poeziją.
Anglosaksų (Vodanas), langobardų (Gausus), gotų (Gaptas) šaltiniuose Odinas minimas kaip šių genčių protėvis. Tacitas tapatino jį su Merkurijumi. Kaip vyriausiasis dievas imtas garbinti, manoma, Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu. Odino kultą liudija vietovardžiai, ypač Danijoje ir Švedijoje, apie jam skirtus aukojimus pasakojama sagose (aukodavę žmones, net valdovus). Per puotas pirmoji taurė būdavo skiriama Odinui. Islandijoje, prasidedant Altingo teismui, būdavo prisiekiama Frėjui, Njordui ir Odinui. Vardas Odinas reiškia įniršęs, nuožmus, apsėstas, apsvaigęs. Vadinamas daugeliu kitų vardų, kurie atspindi jo įvairius pavidalus (Ilgabarzdis, Žilabarzdis, Žilasis, Žuvusiųjų Tėvas, Burtų Tėvas, Išminčius, Daugiažinis). Sagose apie Norvegijos valdovus krikščionis Odinas šiems pasirodo kaip žilas senis, bandąs sugrąžinti juos į senąjį tikėjimą, todėl siejamas su velniu. Odinas vaizduojamas vienaakis, dažniausiai – kaip žilagalvis senis ilga barzda.
2032