odontoblãstai (gr. odous, kilm. odontos – dantis + blastos – užuomazga), žmogaus ir stuburinių gyvūnų ląstelės, gaminančios dentiną. Dar vadinami dentinoblastais. Odontoblastai diferencijuojasi iš galvos mezenchimos ląstelių ir išsidėsto danties užuomazgos spenelio periferijoje. Turi prizmės formos kūną, kurio viršutiniame gale – šakota atauga. Nuo 18–20 vaisiaus savaitės pradeda intensyviai gaminti pieninių dantų (prieš gimimą – nuolatinių dantų) dentino matricą, kurią pro ląstelės viršutinį galą ir ataugą išskiria į išorę. Odontoblastai taip pat dalyvauja dentino mineralizacijoje. Didėjant pagaminto dentino kiekiui odontoblastų kūnai pasislenka, ataugos lieka įsiterpusios į dentino vamzdelius. Iki dantų išdygimo ir visiško šaknų susiformavimo pagamintas dentinas vadinamas pirminiu. Išdygusiame dantyje odontoblastai yra danties pulpos išoriniame sluoksnyje ir toliau tęsia (tik daug lėčiau) antrinio dentino gamybą, todėl mažėja pulpos ertmė. Dentino vamzdeliai siaurėja (net gali visiškai užakti), nes pro odontoblasto ataugas nuolat išskiriamas peritubulinis dentinas. Danties pažeidimo atveju likę gyvybingi odontoblastai arba odontoblastai, kilę iš mažai diferencijuotų pulpos ląstelių, gamina tretinį dentiną.
2064
dentinoblastai