odontològija (gr. odous, kilm. odontos – dantis + logos – žodis, sąvoka, mokslas), medicinos šaka, tirianti dantų, burnos ir žandikaulių ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką. Iki 21 a. pradžios kai kuriose šalyse vadinta stomatologija.
Istorinė apžvalga
7000 pr. Kr. Indijoje ir Pakistane dantims gręžti naudotas iš šaudymo lanko padarytas prietaisas. 5000–3000 pr. Kr. šumerai naudojo molį dantų skausmui malšinti (tikėta, kad jį sukelia kirmėlės). 2700 pr. Kr. senovės kinai skausmą slopindavo akupunktūra. 700 pr. Kr. etruskai, vėliau egiptiečiai naudojo aukso vielas dantims sukabinti, t. p. dirbtinius dantis iš dramblio kaulo, dedamus į žandikaulį su aukso tilteliu. Pirmasis žinomas dantistas – Egipto faraonų gydytojas Hesi Re (apie 3000–2600 pr. Kr., Egiptas). 400 pr. Kr. Hipokratas rašė, kad daugelį burnos ertmės ligų, ėduonį sukelia saldus maistas. Viduramžiais dantis gydė barzdaskučiai, liaudies gydytojai, kalviai. Giovanni d’Arcoli (1412–84, Italija) 1484 pasiūlė dantis dengti aukso plokštelėmis. 1530 Leipcige išleistas pirmasis dantų gydymo vadovėlis, 1580 Prancūzijos universitete pradėtas dėstyti dantų gydymo mokslas.
16 a. odontologas
17 a. pabaigos dantų chirurginiai instrumentai, kuriuos sukūrė P. Fauchard’as
1687 Ch. Allenas (Didžioji Britanija) aprašė dantų persodinimo metodą. Pierre Fauchard’as (1678–1761, Prancūzija), vadinamas odontologijos pradininku, vienas pirmųjų Europoje pradėjo protezuoti ir plombuoti dantis, 1728 parašė knygoje Chirurgas dantistas (Le Chirurgien Dentiste). P. Pfaffas (1715–67, Vokietija) 1756 parašė knygą Dantų gydymas (Abhandlung von den Zähnen), J. Hunteris (1728–93, Didžioji Britanija) 1771 ir 1778 – 2 d. knygą Žmogaus dantų prigimties istorija (The Natural History of the Human Teeth). 1776 A. Duchateau (1714–92, Prancūzija) pradėjo gaminti porcelianinius dantų protezus. 1790 J. Greenwoodas (1760–1819, Jungtinės Amerikos Valstijos) iš verpimo ratelio sukūrė koja sukamą dantų gręžimo prietaisą, tais pačiais metais dantims gydyti buvo pritaikyta speciali kėdė su atrama galvai.
1800 J. Gardette’as (1756–1831, Prancūzija ir Jungtinės Amerikos Valstijos) pradėjo gaminti auksinius dantų protezus, 1805 J. Lindereris (Vokietija) sukonstravo dantų gręžimo mašiną, 1819 B. Bellas (Didžioji Britanija) išrado gyvsidabrio ir sidabro amalgamos mišinį. J. Snellas (1820–87, Didžioji Britanija) 1832 sukonstravo pirmąją atlošiamą dantisto kėdę, W. Hanchettas (1822–1904, Jungtinės Amerikos Valstijos) 1848 patentavo patobulintą kėdę, G. F. Greenas (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1868 – koja valdomą pneumatinį dantų grąžtą, 1875 – pirmąjį elektrinį grąžtą. 1844–46 H. Wellsas (1815–48) ir W. T. Mortonas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) pasiūlė anestezijai naudoti azoto oksidą, 1853 C. G. Pravazas (1791–1853, Prancūzija) 1853 sukūrė hipoderminį švirkštą, 1884 W. S. Halstedas (Jungtinės Amerikos Valstijos) aprašė vietinę žandikaulio nejautrą, sukeliamą suleidus kokaino į nervų kamienus.
1846 W T. Morton pirmą kartą viešai pademonstravo eterio nuskausminamąjį poveikį
G. V. Blackas (1836–1915, Jungtinės Amerikos Valstijos) paskelbė apie ėduonies prevencijos svarbą, standartizavo ertmių paruošimą plombuoti. S. Ch. Barnumas (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1864 pagamino kaučiuko dantų plokštelę. 1880 atsirado nauja odontologijos šaka ortodontija, kai buvo išleista N. W. Kingsley (1829–1913, Jungtinės Amerikos Valstijos) knyga Burnos deformacijų gydymas (Treatise on Oral Deformities). 1890 W. D. Milleris (1853–1907, Jungtinės Amerikos Valstijos) paskelbė, kad burnoje esančios bakterijos ir angliavandeniai sukelia ėduonį. O. Waklhoffas (Vokietija) 1891 pasiūlė kamparo chlorofenolį dantų šaknų kanalams dezinfekuoti, 1895 (po 2 savaičių, kai W. C. Röntgenas atrado rentgeno spinduliuotę) atliko dantų rentgenogramą. E. H. Angle’is (1855–1930, Jungtinės Amerikos Valstijos) pateikė netaisyklingo sąkandžio klasifikaciją, naudojamą iki šiol, 1901 Jungtinėse Amerikos Valstijose įkūrė ortodontų mokyklą.
1903 Ch. Landas (Jungtinės Amerikos Valstijos) sukūrė porcelianinę danties karūnėlę, 1905 A. Einkornas (Vokietija) – novokainą. 1904 F. Billingsas (Jungtinės Amerikos Valstijos) paskelbė apie odontogeninio sepsio ir bakterinio endokardito ryšį. 1938 Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėti gaminti dantų šepetėliai su nailono šereliais. Pastebėjus, kad dantų ėduonis atsiranda dėl fluoro trūkumo, 1945 kai kuriuose Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose imta dėti jo į geriamąjį vandenį, 1950 sukurta dantų pasta su fluoru. 1957 J. Bordenas (Jungtinės Amerikos Valstijos) sukūrė didelio greičio grąžtą. 1960 lazeris pritaikytas minkštųjų audinių procedūroms, sukurtas elektrinis dantų šepetėlis. 1982 Per-Ingvar Brånemarkas (Švedija) įdiegė dantų implantavimo (oseointegracijos) technologiją.
modernus dantų gydymas Lappeenrantoje (Suomija, 2017)
20 a. pabaigoje ir 21 a. pradžioje pradėjo plėtotis kosmetinė odontologija – dantų padengimas tam tikromis medžiagomis, balinimas, dantų implantavimas.
Odontologija Lietuvoje
Senovėje ir ankstyvaisiais viduramžiais odontologinę pagalbą teikė žiniuoniai. Nuo 16 a. dantis ir veido sužalojimus gydė, dantis traukė barzdaskučiai ir pirtininkai, vėliau – ir kalviai. 1781 Vilniaus universitete įsteigus Medicinos fakultetą į mokslo programą buvo įtrauktas ir dantų ligų kursas. Pirmosios knygos, kuriose aprašyta dantų, burnos ligos, jų gydymas, dantų ir vidaus ligų ryšys, buvo J. Šimkevičiaus 1806 Vilniuje lenkų kalba išleistas Teorinės ir praktinės chirurgijos mokslas (Nauka chirurgii teoryczney i praktyczney) ir 1830 J. Franko enciklopedinis veikalas lotynų kalba Praktiški medicinos patarimai (Praxeos medicae universae praecepta).
Johann Peter Frank (litografija, 1819, dailininkas A. Kunike)
1805 J. P. Frankui įsteigus Vilniaus kliniką 1810–42 joje buvo gydyta apie 160 ligonių, daugiausia dėl lūpos ir žandikaulių vėžio, lūžių, įgimto lūpos nesuaugimo, liežuvio uždegimo, skorbuto ir kitų ligų. 1793–1842 apginta 11 medicinos daktaro disertacijų, kuriose nagrinėjami odontologijos klausimai: 1811 A. Nechvedovičius apgynė disertaciją apie liežuvio išvešėjimus, 1812 V. Voinevičius – apie veido karbunkulą, 1818 K. Porcijanka – apie lūpos vėžį, 1820 L. Voitkovskis – apie epulį (dantenų naviką), 1824 J. Kaminskas – apie odontalgiją (veido skausmus), 1840 P. Bulharovskis – apie skorbutą. 19 a. pirmoje pusėje Vilniuje jau atsirado dantistų, mokslus baigusių Sankt Peterburge, Kijeve, Varšuvoje, Berlyne, Krokuvoje, nuo 1897 – ir dantų gydytojų. 1897 Lietuvoje dirbo 6 dantų gydytojai (turintys aukštąjį medicinos išsilavinimą) ir 49 dantistai (baigę įvairias medicinos mokyklas), 1905 – atitinkamai 17 ir 98, 1913 – 53 ir 131.
Pas juos galėjo gydytis tik turtingieji. Neturtingieji dantis gydė užkalbėjimais, dantų gedimus išdegindavo karboliu, alūnu, spiritiniu jodu, dantis traukdavo dažniausiai kalviai. Lietuvoje dantų gydytojai pradėti rengti 1922 Lietuvos universitete (1930–46 Vytauto Didžiojo universitetas, 1946–50 Kauno universitetas), nuo 1951 rengiami Kauno medicinos universitete. Pirmasis odontologijos lektorius universitete buvo A. Petrauskas, pirmajai Stomatologijos ir dentiatrijos katedrai, įkurtai 1924, vadovavo P. Stančius. 1922–40 parengti 386 dantų gydytojai, SSRS okupavus Lietuvą 1945 Lietuvoje buvo likę tik 165.
Po II pasaulinio karo dantų gydytojai buvo rengiami Kauno ir Vilniaus universitetuose, Vilniaus universitete – iki 1950; 1942–50 parengti 227 gydytojai. 1950–96 dantų gydytojai buvo rengiami tik Kauno medicinos institute (1989–98 Kauno medicinos akademija, nuo 1998 Kauno medicinos universitetas), Vilniaus universitete buvo Lietuvos dantų gydytojų tobulinimosi pagrindinis centras. Nuo 1996 Vilniaus universitete atnaujintas gydytojų odontologų rengimas. 1921 įkurta Lietuvos dantų gydytojų sąjunga, sovietų laikotarpiu veikė LSSR stomatologų mokslinė draugija.
1990 atkurta Lietuvos stomatologų sąjunga, kuri 2002 inicijavo Lietuvos odontologų rūmų su didesne savivaldos teise įkūrimą. Vilniaus universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete rengia gydytojus odontologus ir odontologijos specialistus: endodontologus, periodontologus, vaikų odontologus, ortodontus, ortopedus, burnos chirurgus, veido ir žandikaulių chirurgus.
odontologas gydo pacientą
Nagrinėjamos šios odontologijos mokslo problemos: Lietuvos gyventojų etninė odontologija (I. Balčiūnienė), burnos ligų epidemiologija, profilaktika ir pažeidimų diagnostika pradinėse stadijose (I. Balčiūnienė, V. Mačiulskienė, S. Milčiuvienė, V. Brukienė), dantų šaknų kanalų mikrofloros ypatumai (Vytautė Pečiulienė), protezų retencinės ir nuovargio savybės (V. Rutkūnas), periodonto ligų epidemiologija, eiga, amžiniai pokyčiai, ryšys su osteoporoze (P. Paipalienė, E. Balčikonytė, J. Žekonis), stomatognatinės sistemos funkciniai sutrikimai, lūpos ir gomurio nesuaugimų gydymo tobulinimas (A. Šidlauskas, R. Kubilius, L. Zaleckas, J. Olekas, G. P. Sabalys), lietuvių veido sandaros kitimas ir raida, dantų implantacijos efektyvumo gerinimas (R. Almonaitienė, G. Juodžbalys, P. Tercijonas). Leidžiamas žurnalas Stomatologija. Baltic Dental and Maxillofacial Journal (nuo 1996).
Knygos: S. Čepulis Chirurginė stomatologija (1974), G. Česnys, I. Balčiūnienė Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija (1988), I. Balčiūnienė, N. Kelbauskienė Dantų kariesas (1992), R. Manelienė Endodontija (1997), I. Balčiūnienė Lietuvos stomatologijos istorija (1997), I. Balčiūnienė, A. Pūrienė Dantų ligų profilaktika (1998). Vytautė Pečiulienė Pagrindinės dantų šaknų kanalų gydymo problemos (2001), I. Balčiūnienė, V. Brukienė Pieninių dantų karieso bei jo komplikacijų profilaktikos ir gydymo ypatybės (2001), V. Brukienė, I. Balčiūnienė Sergančių vidaus ligomis ir neįgalių vaikų dantų ligų profilaktikos ir gydymo ypatumai (2003), Burnos ligų profilaktika (sudarytoja I. Balčiūnienė, 2004), Vaikų burnos ligos, jų gydymas ir profilaktika (sudarytoja S. Milčiuvienė, 2004), Klinikinė endodontija (sudarytoja Vytautė Pečiulienė 2007), Jurgita Andruškienė Burnos ligų epidemiologija ir profilaktika (2012), Inga Vaitkevičienė, R. Adomaitienė, Z. Bučienė, J. Zūbienė Profesionalioji burnos higiena (2015), Eglė Jagelavičienė, Raimundas Vaitkevičius Įvadas į periodontologijos kursą (2019).
Vanda Didžiulytė-Albrechtienė savo stomatologijos kabinete Didžiulių namuose Panevėžyje (apie 1933–1934)
416
1730
-stomatologija