ódos dirbinia, buitiniai ir dekoratyviniai dirbiniai iš natūralios ir dirbtinės odos. Tai aprangos detalės, apavas, žirgų pakinktai ir balnai, kario ekipuotės dalys (skydai, šalmai, makštys), dekoratyviniai pano, knygų ir albumų viršeliai, papuošalai, suvenyrai, baldai, muzikos instrumentai. Odos dirbiniai gaminami iš specialiai išdirbtos odos (odos pramonė), paviršius dažomas, lakuojamas, ištapomas, auksuojamas, sidabruojamas, raštas kuriamas įspaudais, deginimu, raižomas, pjaustomas ažūru, inkrustuojamas kitos spalvos ir rūšies oda, medžiu, metalu, dramblio kaulu, brangiais ir pusbrangiais akmenimis.
Istorinė apžvalga
Oda ikiistoriniais laikais buvo išdirbama Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Senovės Egipte iš odos gaminti drabužiai, jų elementai, apavas, patiesalai, valtys, indai skysčiams. 12–8 a. pr. Kr. Graikijoje dėvėti odiniai drabužiai. Odos dirbiniai plito senovės Romoje, ypač karių aprangoje (šarvai, šalmai, skydai, sandalai), pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų Indijoje oda buvo įrišamos knygos. Išliko koptų odos dirbinių ir knygų aptaisų, dekoruotų spaustais raštais ir raižyba.
5 a. knygos pradėtos įrišti Europoje. Ankstyvaisiais viduramžiais odos dirbiniai plito germanų gentyse, Rytuose (Persijoje, Kinijoje, Indijoje), Šiaurės Azijoje, Amerikoje ir Ispanijoje, ypač Kordoboje. Nuo 10 a. Vakarų Europoje kūrėsi odininkų, nuo 16 a. knygrišių cechai. Iš odos gaminta sienų apmušalai (kordibanai), bažnyčių įrangos detalės (antepedijai), apranga, apavas, knygų aptaisai, oda aptraukdavo važiavimo priemones, baldus, gamino karių ir medžiotojų krepšius, ginklus, peilių makštis, gertuves. Odos dirbinių forma ir dekoras atspindėjo dailės stilių. Gotikos laikotarpio odos dirbiniai, knygų aptaisai gaminti ne tik iš kiaulės, veršelių, bet ir ožkos odos (marokenas), jie buvo įvairaus formato, dekoruoti spaustais, raižytais, kartais tapytais ornamentais ar figūriniu dekoru.
skydas (oda, medis, sidabras, 12 a. pabaiga, Vokietija; Šveicarijos nacionalinis muziejus Ciuriche)
Renesanso ir ypač baroko laikotarpiu ištobulintas odos apdirbimas. Sienų ir baldų apmušaluose, aprangoje, ginklų elementų ir knygų įrišimų puošyboje buvo ryški Rytų įtaka, jie dekoruoti vingriu ornamentu (maureska, akantais, palmetėmis, rozetėmis, spiralėmis, taškeliais, karūnomis). 17–18 a. Olandijoje buvo populiarios auksintos odos portjeros. Klasicizmo laikotarpiu odos dirbiniai įgavo lakoniškas formas, knygų viršelių dekoras tapo santūresnis. 19 a. pradėjus plėtotis odos dirbinių pramonei, unikalūs knygų įrišimai sumenko, plito galanterijos gaminiai (odinė galanterija), muzikos instrumentai (būgnai).
krėslas (medis, oda, apie 1895, dizaineris E. Gaillard’as, Prancūzija)
Odos menas atgaivintas 19 a. viduryje Anglijoje judėjimo Arts and Crafts Movement veikėjų. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje moderno stiliaus odos dirbiniai kurti Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Moderno stiliaus odinių baldų Prancūzijoje sukūrė Nancy mokyklos (suburta 19 a. pabaigoje), Austrijoje – Vienos dirbtuvių, Vokietijoje – Werkbund (įkurtas 1907), Čekijoje – Artel (įkurtas 1907) susivienijimų meistrai, dirbiniams būdinga funkcionalumas, paprastumas. Art deco kūrėjai projektavo prabangius viešbučių ir tolimųjų reisų laivų interjerus su sienų odos apmušalais, baldais, t. p. egzotiškais kailiais (prancūzai J. Dunandʼas, J. E. Ruhlmannas, P. Patout, amerikiečiai P. Franklis, D. Deskey), klestėjo knygrišystė.
Po II pasaulinio karo odos dirbiniuose plėtotas konstruktyvizmas ir funkcionalizmas, nuo 6 dešimtmečio pabaigos įtakos turėjo poparto, minimalizmo, nuo 8 dešimtmečio – postmodernizmo stilistika. Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje išplėtota knygrišystė. Dizaineriai kūrė projektus odos dirbinių bendrovėms: anglų Connoly Leather, vokiečių Bogner Leather, Offenbach, Winfried Kralle, Jungtinių Amerikos Valstijų Traveller. 20 a. antroje pusėje Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos šalyse kūrėsi odininkų ir knygrišių susivienijimai, kurie būrėsi į tarptautines organizacijas (International Federation of Leather Guilds ir kitos), rengiančias tarptautines odos dirbinių parodas ir konkursus.
Odos dirbiniai Lietuvoje
Lietuvoje oda pradėta išdirbti dar prieš Kristų. Pirmaisiais amžiais po Kristaus patobulėjus odos apdorojimui atsirado puošnesnių odos dirbinių. Vilniaus Žemutinės pilies ir senojo Arsenalo teritorijoje aptikta 12–13 a. apavo, odinių pakinktų liekanų. 13 a. Livonijos kronikoje minimi lietuviški balnai. Amatininkų odininkų buvo kiekviename mieste, dvare, kaime. Didžiausią odos dirbinių dalį sudarė apavas; kaime siūtos naginės, miestiečių apavo formoms turėjo įtakos to laikotarpio dailės stilius. Puošnūs buvo 10–13 a. karvedžių (ypač kuršių) ir žymesnių karių diržai. Nuo 14–15 a. įrišinėtos knygos (pradininkai – pranciškonų ir bernardinų vienuoliai). 15 a. Vilniaus odininkai buvo susibūrę į odminių gildiją. 1522 Vilniuje įsteigtas batsiuvių, 1542 – odininkų, 1562 – balnių, 16 a. pabaigoje – knygrišių cechai. 16–18 a. dvarų sienas puošė Gdansko ir Artimųjų Rytų gamybos odos apmušalai (kordibanai), bažnyčias – odiniai altoriaus antepedijai, oda naudota važiavimo priemonių, medžioklės krepšių, ginklų ir peilių įmaučių, gertuvių gamybai. Nuo 16 a. vyrai ir moterys juosėsi metalinėmis detalėmis nusagstytais odiniais diržais. Vietiniai knygrišiai viršelius puošė įspaustais reljefais arba metalo apkaustais (Vilniuje įrištos Žygimanto Augusto bibliotekos knygos). Renesanso epochoje garsėjo knygrišiai Grigeris, Matys, P. Migdalauskas, V. Lietuvis, J. Morkūnas, daug jų dirbo Krokuvoje ir užsienyje (Londone 1480 minimas J. Lietuvis, 16 a. antroje pusėje caro rūmuose Maskvoje knygas rišo O. Radišauskas). Barokinių knygų įrišimai masyvesni, ornamentai vingrūs, sodrūs. Klasicizmo laikotarpiu knygų viršelių dekoras supaprastėjo. 19 a. plito įvairios stilistikos knygų įrišimai. 1860 Vilniuje dirbo 118 knygrišių. Pradėjus pramoniniu būdu spausdinti knygas unikalaus viršelio reikšmė sumenko. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje odos dirbinius gamino smulkios dirbtuvės. 3–4 dešimtmetyje odos dirbinių specialistai buvo rengiami Šiaulių (įsteigta 1928), Kauno I amatų mokykloje (įsteigta 1936), Žemės ūkio rūmų Kaune kursuose. Odos dirbinių gamino Marginių bendrovės ir odos dirbtuvių bei knygrišyklų meistrai (4 dešimtmetyje Kaune buvo apie 30 odos dirbinių dirbtuvių). 1935 įkurta odos dirbinių įmonė Šatrija (nuo 1939 Stirna), joje gaminta įvairios paskirties odos dirbiniai, puošti augaliniu, architektūriniu, geometriniu ir figūriniu dekoru, tautine simbolika. 4 dešimtmetyje unikalių knygų viršelių sukūrė T. Lomsargis (apie 40), G. Bagdonavičius, J. J. Burba, S. Rūta, G. Švelnys.
Po II pasaulinio karo odos dirbinių gamyba atgaivinta Vilniaus ir Kauno Dailės kombinatuose. Čia gaminta albumai, aplankalai, užrašų knygelės, dėžutės, rankinukai, piniginės (V. Manomaitis, F. Daukantas, A. M. Baltuškienė, V. Gutauskas, V. Kosciuška, A. Pociūtė‑Juškevičienė, K. Žitkus, S. Vainilaitienė). 7 dešimtmetyje odos dirbinių sukūrė E. K. Jovaiša, R. Gudaitytė‑Zaturskienė, S. Jančiukas, R. Kupčiūnaitė, A. Šlapikas. 8–9 dešimtmetyje plito naujos technikos, savitus odos dirbinius kūrė E. Boči, A. Šlapikas, L. Vasiliauskas. Interjerai buvo dekoruojami odos pano. Jų sukūrė M. Eitmonaitė (Vilniaus oro uosto administracinėse patalpose 1983), V. Jankauskas (Rokiškio vaistinėje, 1985), E. K. Jovaiša (kavinėje Lakštingala 1971 Kaune, Kauno architektų svetainėje, 1976, A. Vienuolio vaistinėje, 1982, Anykščiuose). Atkūrus nepriklausomybę perimti postmodernizmo principai. Vyrauja tradiciniai odos dirbiniai: knygų viršeliai, albumai, dėžutės, aplankai, užrašų knygelės, kuriamos ir konceptualios kompozicijos.
prieškambario komplektas Rudenėlis (oda, marmuravimas, 1988, dailininkė Z. Kreivytė)
Nuo 1997 Vilniuje rengiami tarptautiniai knygrišybos simpoziumai Knyga, nuo 2001 – parodos Dailioji oda Lietuvoje. 2003 Vilniuje įkurta Knygrišių gildija. Savitą odos dirbinių stilių plėtoja R. Dūda, R. Gudaitytė‑Zaturskienė, D. M. Šaulauskaitė, Z. Kreivytė, D. Mertingaitė, D. Mieželaitytė, A. Vaitiekūnaitė, J. Armonavičiūtė, A. Petroškienė, L. Čiutienė, DermArt grupės (įkurta 1998) narės L. Kreivaitienė, R. Toliušytė, G. Aleknavičiūtė‑Kuprevičienė, A. Mačiulienė, A. Valiulytė, R. Mažuolytė‑Mieliuvienė.
L: A. Mačiulis Dailė architektūroje 2002; L. Cieškaitė-Brėdikienė Dizaino raida nuo Morriso iki Morrisono Vilnius 2008; G. Petersen Creative Leatherwork London 1961; Th. R. Newman Leather as Art and Craft London 1973; Bookbinding: A Guide to the Literature Westport 1982.
2972