ódos prãmonė, lengvosios pramonės šaka, gaminanti minkštąsias ir kietąsias odas.
Odos pramonė pasaulyje
2006 pasaulyje pagaminta apie 2,1 mlrd. kvadratinių metrų visų rūšių natūraliosios odos; daugiausia pagamino Kinija, Italija, Indija, Brazilija ir Pietų Korėja (1 lentelė). Apie 65 % pasaulio odos pramonės produkcijos gaminama iš galvijų, 15 % – iš avių, 11 % – iš kiaulių, 9 % – iš ožkų, mažiau kaip 0,2 % – iš kitų naminių ir laukinių gyvūnų odos. 2006 Europos Sąjungoje veikė 3710 odos gamybos įmonių, kuriose dirbo 51 900 darbuotojų, bendroji metinė apyvarta sudarė 10,7 mlrd. eurų. Odos pramonės gaminiai naudojami avalynės pramonėje (52 % visos odos), t. p. baldams (14 %), automobilių sėdynėms ir salonams aptraukti (daugiau kaip 10 %), drabužiams (10 %), odinei galanterijai gaminti ir kitiems tikslams.
odinės galanterijos gaminiai
1
Istorija
džiovinami išdirbtos odos gabalai, skirti batams siūti (Bangladešas)
Odos pramonė išsiplėtojo iš odininkystės 19 a. antroje pusėje. Iki 20 a. 9 dešimtmečio pradžios daugiausia odos pasaulyje gamino SSRS, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija, Ispanija, Vokietijos Federacinė Respublika ir Vokietijos Demokratinė Respublika, Brazilija, Japonija, Lenkija, Čekoslovakija, Didžioji Britanija. Vėliau kaip odos gamintojos iškilo Kinija, Indija, Pietų Korėja, Argentina ir kitos Trečiojo pasaulio valstybės. 2000 pasaulyje pagaminta apie 1,9 mlrd. kvadratinių metrų odos. Daugiausia gamino Kinija, Italija, Indija, Pietų Korėja ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Odos pramonė Lietuvoje
Lietuvoje odos pramonė pradėjo sparčiai plėtotis 19 a. pabaigoje, kai 1875 verslininkas Gecovas Vilniuje ir 1879 amatininkas Ch. Frenkelis Šiauliuose įsteigė odos fabrikus. Vėliau Vilniuje ir Šiauliuose įkurta po kelis mažesnius fabrikus (beveik visi jie priklausė žydams). Vilniaus odos fabrikai gamino odą padams ir vidpadžiams, juchtą, į daugelį Europos šalių eksportavo odines pirštines. Šiauliuose buvo gaminama kietoji ir minkštoji organinio (tanidinio) rauginimo oda. Ch. Frenkelio fabrikas 20 a. pradžioje tapo Rusijos imperijos odos pramonės didžiausia įmone, gamybai naudojo ne tik vietines žaliavas, bet ir iš Pietų Amerikos, Indijos importuotas odas. 1918–1940 odos pramonė dirbo daugiausia Lietuvos vidaus rinkai, buvo eksportuojamas tik nedidelis kiekis kietųjų odų. 1926 pertvarkius Ch. Frenkelio odos fabriką Šiauliuose įkurtas didžiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse avalynės fabrikas Batas (iki Antrojo pasaulinio karo turėjo daugiau kaip 450 darbuotojų). Odos gamyba 1934–1938 parodyta 2 lentelėje. 1939 Lietuvoje (be Vilniaus krašto) buvo 36 odos pramonės įmonės, kuriose dirbo 666 darbuotojai.
2
Po Antrojo pasaulinio karo odos pramonės įmonių gamybiniai pajėgumai ir odos gamybos mastas gerokai padidėjo (3 lentelė), nedideli odos fabrikai buvo sujungti. 1962 Vilniuje atsirado P. Eidukevičiaus odos ir avalynės gamybinis susivienijimas, 1974 Šiauliuose – odos ir avalynės gamybinis susivienijimas Elnias, kuriam priklausė ir Kėdainių odos gamykla (įkurta 1959). 1983 susivienijimas Elnias pagamino 727 400 kvadratinių metrų kietosios odos, 1,6 mln. kvadratinių metrų minkštosios odos, jame veikė 22 mechanizuotos srovinės linijos, dirbo 3100 darbuotojų. P. Eidukevičiaus susivienijimas 1984 pagamino 37,6 mln. kvadratinių decimetrų kietosios odos ir 21 mln. kvadratinių decimetrų minkštosios odos, veikė aštuonios srovinės ir 26 mechanizuotos srovinės linijos, dirbo 3100 darbuotojų. Plungės dirbtinių odų gamykla (įkurta 1970) 1986 pagamino 19,4 mln. kvadratinių metrų dirbtinės odos, joje veikė dvi mechanizuotos srovinės linijos, dirbo 1010 darbuotojų.
3
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę didieji odos ir avalynės gamybiniai susivienijimai suskilo į mažesnes bendroves. 2000 bankrutavo nuo susivienijimo Elnias atsiskyrusi bendrovė Elnio oda, 2002 – P. Eidukevičiaus susivienijimo pagrindinė įmonė Vilniaus Viktorija. Bendrovės Šiaulių stumbras (įkurta 1898 brolių V., J. ir B. Nurokų, SSRS okupacijos metais nacionalizuota, 1994 privatizuota atnaujinant gamybines technologijas, per mėnesį galėjo perdirbti 600 tonų žaliavos ir pagaminti 90 000 kvadratinių metrų minkštosios odos) bankrotas paskelbtas 2005. Ilgiausiai išsilaikė bendrovė Natūrali oda (buvusi Kėdainių odos gamykla), bankrutavusi 2008. Po šių bankrotų odos pramonės, kadaise tradicinės ūkio šakos, Lietuvoje nebeliko.
2687
odos gamyba