ofèrta (lot. offerta < offero – siūlau), pasiūlymas sudaryti sutartį nurodytomis sąlygomis; viena sutarties sudarymo stadijų. Ofertos sąvoka apibrėžta 1980 Jungtinių Tautų konvencijoje dėl tarptautinio prekių pirkimo‑pardavimo sutarčių. Pasiūlymas sudaryti sutartį, pateiktas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas, nurodo esmines siūlomos sutarties sąlygas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Oferta dažniausiai adresuojama konkrečiam asmeniui ar keliems asmenims, bet galima ir viešoji oferta – neapibrėžtam asmenų ratui (visiems) skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį. Viešąja oferta taip pat laikoma prekių pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje arba atlygio pažadėjimas už tam tikrų veiksmų atlikimą. Daiktų nurodymas reklamoje, kataloguose laikomas viešąja oferta tik tuo atveju, jeigu nurodytos esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos (dalykas ir kaina). Daiktų išdėstymas prekybos vietose (vitrinose, ant prekystalio ir kitur), daiktų pavyzdžių demonstravimas laikomas viešąja oferta net ir tada, kai nėra nurodyta kaina ir kitos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, išskyrus atvejus, kai pardavėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad šie daiktai nėra skirti parduoti. Oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas. Oferentas turi teisę panaikinti ofertą, jeigu pranešimą apie jos panaikinimą adresatas gauna anksčiau nei ofertą ar kartu su ja.
LIETUVOJE ofertos sąvoka apibrėžta Civiliniame kodekse (2000, įsigaliojo 2001).
2098