ofòrtas (pranc. eau‑forte – azoto rūgštis), akvafòrta (it. acquaforte – azoto rūgštis), giliaspaudės grafikos technika. Pakaitinta nušlifuota vario arba cinko plokštė padengiama rūgščiai atspariu šiltu laku. Plokštei atvėsus ir lakui sukietėjus ant jos įvairios konfigūracijos plieninėmis adatomis raižomas piešinys, kuris išėsdinamas azoto rūgštimi (kartais geležies trichlorido tirpalu); laku padengtos vietos į rūgštį nereaguoja. Po to pašildytos plokštės grioveliai įtrinami specialiais ofortiniais dažais ir ant drėgno, tvirto ir šiurkštaus popieriaus presu daromas atspaudas. Ofortas dažnai derinamas su kitomis grafikos technikomis: akvatinta, minkštuoju laku, sausąja adata. Oforto technika, kitaip nei vario raižinio technika, lengviau įgyvendinami sudėtingi kūrybiniai sumanymai, galimi ir piešinio taisymai.
Istorinė apžvalga
Metalo raižymas nuo seno taikytas puošiant šarvus, ginklus, juvelyrinius dirbinius. Kaip savarankiška technika atsirado 16 a. pradžioje: pirmieji ofortai nuo geležinių plokščių atlikti 1501–07 D. Hopferio iš Augsburgo. 1513 ofortų nuo geležinių plokščių atspaudė Šveicarijos dailininkas V. Graftas; 1515–18 šia technika kūrė A. Düreris. 16 a. 1 ketvirtyje pradėta naudoti vario plokštes.
Rembrandto ofortas Faustas (1652, Valstybinis muziejus Amsterdame)
17 a. ofortas plėtotas Olandijoje, Prancūzijoje, Italijoje, oforto plėtotei didelę reikšmę turėjo Rembrandto, A. van Dycko, J. Callot kūryba (jis naudojo daugkartinius plokštės ėsdinimus); šia technika kūrė H. Seghersas, A. van Ostade, J. de Ribera. 18 a. ofortas jau buvo paplitęs visoje Europoje (plito ir spalvotieji ofortai), daugiausia naudotas reprodukcijos tikslais. Sukurta ir lakštinės grafikos (G. B. Tiepolo, Canaletto, G. B. Piranesi, A. Watteau, J.‑H. Fragonard’o, F. J. de Goyos kūryba). 19 a. oforto technika kūrė É. Manet, E. Degas, J.‑F. Millet, L. Corinthas. 1862 Paryžiuje įsteigta ofortistų draugija. 20 a. oforto technika kūrė P. Picasso, H. Matisse’as, O. Dixas, K. Kollwitz. 20 a.–21 a. pradžioje oforto technika daug eksperimentuojama, naudojama įvairių metalų plokštės, naujoviški lakai.
Ofortas Lietuvos dailėje
Lietuvoje plito nuo 17 a., iš pradžių kartu su vario raižinio technika. 17–18 a. šia technika kūrė T. Makowskis, J. Engelhartas, A. Dluskis, 19 a. – I. Veisas, G. Kislingas. 20 a. oforto technika buvo nepopuliari (A. Galdiko, S. Romerienės estampai). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje oforto technika (dažniausiai derinta su kitomis technikomis) kuria ar kūrė I. T. Daukšaitė‑Guobienė, A. Kučas, G. Didelytė, J. Stauskaitė, A. Žvilius.
J. Stauskaitės ofortas iš ciklo Baltas paukštis meta juodą plunksną (1983; © LATGA, 2020)
1746