òfris (Ophrys), gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma daugiau kaip 200 rūšių. Ofris paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijos pietvakariuose. Didžiausia įvairovė Viduržemio pajūrio srityje.
Daugiametė, rutuliškus ar kiaušiniškus gumbus išauginanti, 10–60 cm aukščio žolė. Lapai linijiškai lancetiški ar kiaušiniški, susitelkę stiebo apačioje, dažniausia blizgūs. Žiedai susitelkę į retos varpos pavidalo žiedynus. Išoriniai apyžiedžio lapeliai žali ar gelsvai žali, pailgai kiaušiniški. Du vidiniai apyžiedžio lapeliai smarkiai redukuoti, dažnai linijiški, apaugę trumpais plaukeliais. Lūpa stambi triskiautė, kartais vidurinė skiautė dviskiltė. Būna įvairių spalvų (rusva, rausva, geltona, melsva, violetinė), išmarginta įvairiais raštais ir dėmėmis. Vaisius – trilizdė dėžutė su smulkiomis sėklomis.
Ofrio vidiniai apyžiedžio lapeliai spalvomis ir išvaizda panašūs į tam tikrų rūšių vabzdžius (du viršutiniai primena vabzdžio ūsus, lūpa – kūną). Ofrio žiedai išskiria medžiagas, kurių sudėtis panaši į jų žiedus apdulkinančių plėviasparnių būrio vabzdžių patelių feromonų sudėtį, todėl žiedus lanko patinai. Jie mėgina poruotis su tariama patele (ofrio žiedu) ir prie jo kūno prilimpa polinarijai. Auga pievose, kalnų šlaituose, žemapelkėse, dažnai karbonatų turinčiame dirvožemyje. Gamtoje neretai tarp ofrio rūšių susidaro hibridai, nemažai jų sukurta dirbtinai. Kai kurių rūšių ofriai auginami kambariuose, gėlynuose. Lietuvoje 1 rūšis – musinis ofris (Ophrys insectifera). Labai retas, į Lietuvos raudonąją knygą (2021) įrašytas augalas, aptinkamas tik šalies šiauriniuose rajonuose.
musinis ofris
849