oftalmològija (gr. ophthalmos – akis + logos – žodis, sąvoka, mokslas), mokslas apie regos organo sandarą, funkcijas, ligas, jų profilaktiką ir gydymą. Oftalmologijos žinių turėjo jau akmens amžiaus periodo žmonės. Specialūs akiniai nuo saulės ir sniego buvo naudojami Tolimojoje Šiaurėje ir Tibete. Liaudies medicinoje akims gydyti buvo naudojamos augalų sultys, trintos daržovės ir vaisiai.
Kasinėjant Egipto kapavietes (apie 4400 pr. Kr.) aptikta akių gydymo reikmenų, papirusuose aprašytas ašarojimas, ragenos drumstis, žvairumas. Senovės Indijos gydytojų Sušrutos ir Charakos (400–250 pr. Kr.) sanskrito tekstuose randama žinių apie akių ligas, nagrinėjama akies anatomija (manyta, kad šviesos jutimo organas yra lęšis, akių ligų priežastis – kūno skysčių pakitimai). Senovės Kinijoje aprašytos 108 akių patologijos rūšys. Hipokratas akių ligoms gydyti naudojo šiltus pavilgus, aprašė kai kurias operacijas. Senovės Graikijoje buvo daromos kai kurios akių operacijos. A. K. Celsas aprašė akių ligas ir operacijas (tarp jų – kataraktos). Avicenos Medicinos kanone aprašyta akis ir akių ligos, pirmąjį akių ligų vadovą parašė Huneinas ibn Išakas (Johanicijus, 809–873, Egiptas). J. Kepleris nustatė, kad šviesos spinduliai, praėję per rageną, akies priekinės kameros skystį, lęšiuką ir stiklakūnį, susikerta tinklainėje, kurios centras – geriausio regėjimo vieta.
ankstyvosios oftalmologijos instrumentai
J. Davielis (1696–1762, Prancūzija) 1745 sukūrė kataraktos operacijos metodą, 1755 sėkmingai pašalino naviką. 1782 F. Buzzi (1751–1805, Italija) aprašė geltonąją dėmę. J. M. A. Schoenas (1800–70, Vokietija) 1834 aprašė blenorėją.
19 a. antroje pusėje oftalmologija ėmė sparčiai plėtotis dėl svarbių fizikos, chemijos, technikos atradimų. H. L. F. von Helmholtzas 1851 sukonstravo specialų veidrodį (oftalmoskopą) akies dugnui tirti. F. L. J. Cuignet (1823–90, Prancūzija) 1873 pasiūlė skiaskopiją. A. von Graefe (1828–70, Vokietija) aprašė akies išorinių raumenų fiziologiją ir paralyžių, akipločio patologiją, tinklainės centrinės arterijos emboliją, iridektomiją dėl glaukomos, kataraktos linijinę ekstrakciją ir pasiūlė specialų peilį kataraktos operacijai. F. C. Dondersas (1818–89 Nyderlandai) 1858 nustatė, kad toliaregystę sukelia akies obuolio sutrumpėjimas, 1862 – kad astigmatizmas atsiranda dėl nelygaus ragenos ir lęšiuko paviršiaus, tyrinėjimais pagrindė akies refrakcijos ydas (trumparegystę, toliaregystę, astigmatizmą), sukūrė mokslą apie refrakcijos anomalijas ir akomodaciją. H. Snellenas (1834–1908, Nyderlandai) 1862 pasiūlė lenteles (vėliau pavadintas jo vardu) regos aštrumui tirti. J. Hirschbergas (1843–1925, Vokietija) 1879 pritaikė magnetą akies svetimkūniams šalinti, aprašė akių pažeidimus sergant sisteminėmis ligomis, parašė Oftalmologijos istoriją (Geschichte der Augenheikunde, 1899–1919, 9 t.). W. Bowmanas (Didžioji Britanija) 1826 pradėjo akispūdžio matavimo bandymus, A. Maklakovas (1837–95, Rusija) 1892 sukūrė aplanacinės tonometrijos prietaisą akispūdžiui matuoti, kurio principas taikomas ir šiuolaikiniams tonometrams.
20 a. oftalmologija sparčiai plėtojosi. A. Gullstrandas (1862–1930, Švedija) 1911 sukūrė plyšinę lempą, asferinius lęšius, skirtus dėl kataraktos operuotiems ligoniams, oftalmoskopą vidinėms akies struktūroms tirti. Kataraktai operuoti I. Barraqueras (1884–1965, Ispanija) 1917 sukūrė vakuuminį instrumentą. V. Filatovas taikė ragenos transplantaciją, akių plastines operacijas, audinių terapiją, 1936 Odesoje įkūrė Akių ligų ir audinių terapijos institutą (vėliau pavadintas jo vardu). H. Ridley (1906–2001, Didžioji Britanija) 1949 persodino dirbtinį lęšiuką. Akių ligoms gydyti 20 a. pradėti vartoti antibiotikų, hormonų, fermentų preparatai. 1961 T. Krwawiczius (1910–88, Lenkija) pritaikė krioterapiją, 1967 C. D. Kelmanas (1930–2004, Jungtinės Amerikos Valstijos) – ultragarsinį aspiracinį metodą. S. Cutomu (Japonija) pasiūlė keratotomijos metodą trumparegystei gydyti, kurį vėliau išpopuliarino S. Fiodorovas. I. Pallikaris (Graikija) 1989 pradėjo lazeriu operuoti rageną.
21 a. lazeriu gydomos įvairios akių ligos, atliekamos mikrochirurginės operacijos.
Oftalmologija Lietuvoje
Oftalmologijos klausimus 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje tyrė J. Briotė, J. Frankas, V. Herberskis, K. Porcijanka. 1793–1842 Vilniaus universitete ir Vilniaus medicinos‑chirurgijos akademijoje iš oftalmologijos buvo apgintos 7 medicinos daktaro disertacijos (tarp jų 1813 J. Tomaševskio apie kataraktą, 1815 P. Vrublevskio apie akies obuolio vėžį). Akių ligų diagnostikos, profilaktikos ir gydymo klausimus nagrinėjo Vilniaus medicinos draugijos nariai; savo mokslinius straipsnius jie spausdino Krokuvoje ir Varšuvoje leidžiamuose medicinos leidiniuose. Sergantieji akių ligomis buvo gydomi Vilniaus universiteto Chirurgijos, rečiau Terapijos klinikoje. 1859 Vilniuje įkurta pirmoji specializuota akių ligų ligoninė.
20 a. pirmoje pusėje teorinės ir praktinės oftalmologijos srityje daug nuveikė P. Avižonis. 1903 Žagarės ligoninėje jis (su kitais) įsteigė Akių ligų punktą su stacionarinėmis lovomis, 1920 Kaune – Akių ligų skyrių, 1930 – Akių ligų kliniką prie Vytauto Didžiojo universiteto (iki 1930 Lietuvos universitetas), parašė pirmąjį oftalmologijos vadovėlį lietuvių kalba Akių ligų vadovas (išleistas 1940).
konsultuoja E. Daktaravičienė (kairėje) 1981
1922 buvo įkurtos Akių ligų katedros Lietuvos universitete ir Vilniaus universitete. Žymūs to meto oftalmologai V. Alseikienė, P. Avižonis, E. Kutorgienė, O. Landsbergienė, J. Nemeikša kovojo su Lietuvoje labai paplitusia trachoma. 1956 pradėta masiškai tikrinti gyventojus, intensyviai gydyti sergančiuosius trachoma. Šiam darbui vadovavo L. Abraitienė, E. Daktaravičienė, M. Horodničienė, L. Matukonienė. 1962 trachoma Lietuvoje buvo panaikinta. Pradėta rūpintis vaikų regos apsauga. 1958 Akių ligų klinikoje prie Kauno medicinos instituto įsteigtas pirmasis Žvairumo kabinetas, 1976 – Vaiko regos apsaugos kabinetas. Intensyviai pradėta kovoti su glaukoma, kasmet profilaktiškai patikrinama apie 300 000 gyventojų. Dispanserizuojami sergantieji glaukoma, akių navikais, tuberkulioze, piktybine trumparegyste, po akių kiaurinių sužalojimų, trumparegiai ir žvairi vaikai. Įdiegta naujų diagnostikos (pvz., reoftalmografija, vazotonometrija, tinklainės kraujagyslių fotokalibrometrija) ir gydymo (pvz., tinklainės fotokoaguliacija) metodų. I. O. Čibirienė išrado reotfalmologijos jutiklį, sukūrė sisteminės sklerodermijos diagnostikos būdų.
V. Jašinskas pirmasis Lietuvoje panaudojo sulankstomus dirbtinius lęšius, dirbtines raineles, akispūdį mažinančius šuntus. 1958 įkurta Lietuvos oftalmologų draugija.
Svarbesni veikalai
E. Daktaravičienės, M. Tornau Glaukoma ir jos profilaktika (1982), E. Daktaravičienės Akies junginės mikrocirkuliacijos klinikiniai aspektai (1988), Akių ligų vadovas (sudarytojai A. Blužienė, V. Jašinskas 2005), Jūratės Jankauskienės Akiduobės pokyčiai sergant sisteminėmis ligomis (2008), autorių kolektyvo – Akių ligų praktikos darbai (3 d. 1974–82), Akių ligos (1992), Infekcinės akių ligos (2019).