ogãminis rãštas (angl. ogham – ogamas; senovės airių abėcėlė), senovės keltų ir piktų raštas. Manoma, pavadinimas kilęs iš airių mitų herojaus dievo Ogmos vardo. Ogaminio rašto kilmė nežinoma, sukurtas 4 a., vartotas Britų salose. Vėliau išstumtas lotyniškojo rašto (manoma, Airijoje kaip slaptaraštis vartotas iki 17 a.). Apie 500 ogaminių įrašų, datuojamų 4–7 a., rasta Airijoje, Škotijoje, Velse, Anglijoje. Įrašai ant lazdelių, stulpų, medžių dažniausiai žymi vardus ir vietovardžius. Ogaminiai ženklai rašomi ant vertikalios arba horizontalios linijos iš apačios į viršų arba iš kairės į dešinę. Taškai arba liniją kertantys brūkšneliai žymi balsius, įstriži arba tiesūs, rašomi į vieną pusę nuo linijos – priebalsius. Ogaminį raštą sudaro 25 ženklai (5 balsiai, 15 priebalsių ir 5 dvibalsiai), suskirstyti į 5 grupes, turinčias tam tikrus pavadinimus. Manoma, kiekvienas ženklas simbolizavo ir medžio pavadinimą, dievybę, stichiją, charakterio bruožus. Specialūs ženklai naudojami sakinio pradžioje ir pabaigoje.
ogaminis raštas