Ohãjas (Ohio), OH, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) šiaurės rytuose. Šiaurėje prieina prie Erie’o ežero.
Plotas 106 100 km2. 11,76 mln. gyventojų (2022).
Centras – Columbusas (908 000 gyventojų, 2022; aglomeracijoje 1,84 mln. gyventojų); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Clevelandas (361 600; aglomeracijoje 3,1 mln. gyventojų), Cincinnati (309,5; aglomeracijoje 1,69 mln. gyventojų, dalis aglomeracijos – Kentukio valstijoje), Toledo (266,3), Akronas (188,5), Daytonas (135,9).
Cincinnati miesto centras prie Ohajo upės
Diduma Ohajo teritorijos – Centrinių Lygumų rytinis pakraštys. Valstijos vidurinėje dalyje iškilusios moreninės kalvos (Ohajo aukščiausia vieta – Campbell Hillio kalnas, 472 metrai). Vakarinėje dalyje yra karstinių reljefo formų, urvų. Ohajo rytuose įsiterpia Allegheny plynaukštės dalis.
Klimatas Ohajo šiaurėje – vidutinių platumų žemyninis, pietuose pereinantis į subtropinį žemyninį. Sausio aukščiausia temperatūra –1 °C, 3 °C, žemiausia –7 °C, –10 °C, liepos atitinkamai 27–30 °C ir 16–18 °C. Per metus iškrinta 800–1000 mm kritulių.
Ohajo pietrytinu ir pietiniu pakraščiu, Vakarų Virdžinijos ir Kentukio valstijų pasieniu, teka Ohajo upė; per Ohajo teritoriją teka jos dešinieji intakai (didžiausieji – Miami, Scioto, Muskingumas). Ohajo šiaurinės dalies upės (didžiausios – Maumee, Cuyahoga) teka į Erie’o ežerą (Ohajo valstijai priklauso jo pietinė dalis). Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai ir rudžemiai. Miškai užima 29,9 % Ohajo teritorijos; auga ąžuolai, uosiai, klevai, bukai, beržai. Cuyahogos slėnio nacionalinis parkas.
Ohajas – pramoninė valstija, ekonomiškai viena stipriausių Jungtinės Amerikos Valstijose. Gaunama nafta, gamtinės dujos, kasama akmens anglys, akmens druska, geležies rūda, statybinės žaliavos (molis, smėlis, žvyras, klintys, gipsas). Elektros energiją daugiausia gamina šiluminės elektrinės, kūrenamos akmens anglimis. Juodoji metalurgija (Clevelande, Loraine, Cantone, Youngstowne; Ohajuje pagaminama 11 % JAV plieno), automobilių (Clevelande, Springfielde, Cincinnati, Toledo), lėktuvų dalių (Columbuse, Clevelande, Daytone) gamyba, chemijos (daugiausia gumos; Goodyear Tire & Rubber Company įmonės Akrone), naftos perdirbimo, metalo apdirbimo, elektronikos, elektrotechnikos, statybinių medžiagų, stiklo, popieriaus, tekstilės, maisto pramonė. Žemės ūkio naudmenos užima 57,8 % Ohajo teritorijos (2016). Vakarinėje ir vidurinėje dalyje daugiausia auginama kukurūzai, sojos, kviečiai, pietryčiuose – dar ir tabakai; šiaurės vakaruose daugiausia daržininkystė (auginama pomidorai, agurkai). Aukštumose – ganyklos. Veisiama pieniniai galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Kertamas miškas. Žvejyba (gaudoma upėtakiai, šamai). Turizmas (svarbiausi poilsio centrai yra prie Erie’o ežero ir Ohajo upės). Valstijoje labai tankus automobilių kelių ir geležinkelių tinklas (vienas tankiausių tarp JAV valstijų). Laivuojama Ohajo upė; Erie’o ežeras – Šventojo Lauryno vandens kelio dalis. Vidaus vandenų svarbiausi uostai (prie Erie’o ežero): Toledo, Clevelandas, Conneautas. 5 tarptautiniai oro uostai: Akrono, Clevelando, Cincinnati, Columbuso, Daytono. Yra karinių oro pajėgų bazių.
2271
Istorija
Dabartinę Ohajo teritoriją 17 a. antroje pusėje užvaldė prancūzai. Nuo 1763 ji priklausė Didžiajai Britanijai, nuo 1783 – Jungtinėms Amerikos Valstijoms (buvo šiaurės vakarinės teritorijos dalis). 1788 įkurta pirma gyvenvietė. Regiono kolonizavimui atkakliai priešinosi čia gyvenantys indėnai. 1795 Greenville’io traktatu federalinė vyriausybė nupirko indėnų žemes. 1799 sudaryta Ohajo teritorija, 1803 – valstija (Jungtinių Amerikos Valstijų 17 valstija). Ohajo teritorijoje vyko 1812–14 Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų karo veiksmai. 19 a. viduryje čia gyveno apie 2 mln. gyventojų (trečia pagal gyventojų skaičių Jungtinių Amerikos Valstijų valstija). 19 a. antroje pusėje itin sparčiai plėtota pramonė, plėtėsi miestai. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje į Ohają atvyko daug imigrantų iš Rytų Europos, iš pietinių valstijų atsikėlė afroamerikiečių. 20 a. antroje pusėje dažnai kildavo rasinių konfliktų.
2271
Lietuviai
Pirmieji lietuviai Ohajuje kūrėsi jau 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Nuo 19 a. pabaigos daugiausia jų apsigyvendavo Akrone, Cincinnati, Clevelande (Cleveland. LIETUVIAI), Columbuse, Daytone (Dayton. LIETUVIAI). 1968 įkurta JAV lietuvių bendruomenės Ohajo apygarda (sudaro Cincinnati, Clevelando, Pittsburgho apylinkės; Buffalo, Niujorko valstija, ir Daytone apygardai atstovauja įgaliotiniai). Apygardai t. p. priklausė Akrono, Columbuso apylinkės. Pirmieji lietuviai Akrone įsikūrė 19 a. pabaigoje. 20 a. pirmoje pusėje veikė Lietuvių socialistų sąjungos (1917 turėjo apie 40 narių), Susivienijimo lietuvių Amerikoje ir Lietuvių Romos katalikų susivienijimo Amerikoje, Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos (1934 turėjo apie 20 narių) kuopos. 20 a. 3 dešimtmetyje veikė lietuvių choras Aušra. Ohajo universiteto bibliotekoje yra lituanistikos skyrius. 1960–64 Akrone veikė lituanistinė Vargo mokykla. 1950 Akrone gyveno daugiau kaip 600, 1953 – daugiau kaip 200 lietuvių. 20 a. pabaigoje lietuvių veikla sunyko. Nuo 1968 Cincinnati veikia JAV lietuvių bendruomenės apylinkė. 1980 06 kartu su latviais, estais ir ukrainiečiais Cincinnati bibliotekoje buvo surengta pavergtųjų tautų paroda. 1992–94 Cincinnati lietuviai dalyvavo Etninės Cincinatti tarybos (Interethnic Council of Cincinatti), t. p. JAV lietuvių bendruomenės Krašto (1994–97 ir 1997–2000 V. Bieliauskas buvo valdybos vicepirmininkas) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (1988–92 V. Bieliauskas išrinktas jos pirmininku) veikloje. Clevelande 1949–76 veikė lituanistinė M. Valančiaus mokykla, 1959–81 – Aukštesnieji lituanistiniai kursai. Nuo 1998 veikia Aušros aukštesnioji lituanistinė mokykla. 1960 Daytone veikė lituanistinė mokykla. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Ohajo miestuose apsigyveno nemažai lietuvių, atvykusių iš nepriklausomos Lietuvos. 21 a. 2 dešimtmetyje JAV lietuvių bendruomenės Ohajo apygardą sudarė Clevelando, Cincinnati ir Columbuso apylinkės. Clevelande veikė aukšesnioji Aušros (nuo 1998), Šv. Kazimiero ir Tėviškės žiburėlių, Cincinnati – Aitvaro (nuo 2007) lituanistinės mokyklos. Pamaldos lietuvių kalba vyko Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamosios pagalbos ir Šv. Jurgio bažnyčiose Clevelande. Iš Clevelando transliuota lietuviška radijo programa Tėvynės garsai, leistas savaitraštis Dirva (nuo 1916). 2003 Ohajuje gyveno daugiau kaip 600 lietuvių.
1580