Okeãnijos architektūrà
Melanezijoje išliko megalitų, petroglifų. Liaudies architektūra gana primityvi, vyravo apskrito (Kanakų namai Naujojoje Kaledonijoje) ir stačiakampio plano gyvenamieji namai, karkasiniai ūkio pastatai, t. p. ant medinių polių statyti namai (Sentani ežero pakrantėje Naujojoje Gvinėjoje) aukštais dvišlaičiais, kūgio ar savitais balno formos stogais. Mikronezijoje, šalia Ponapės salos, išliko iš smulkių dirbtinių salų sudaryto Nan Madolio miesto (pradėtas 8–9 a.) sienų, užtvankų, kanalų sistemos, šventyklų, gyvenamųjų namų iš bazalto plokščių liekanų, megalitinių statinių.
Liaudies architektūrai būdinga gyvenamieji namai ant akmeninių arba medinių stulpų ir polių (Yapo sala). Išsiskiria vadinamieji vyrų namai; jų frontonai dažniausiai puošti raižytomis kaukėmis, mitologinės tematikos polichrominiais reljefais. Polinezijos salose išliko akmeninių sakralinio pobūdžio megalitų (Ha’amonga ’a Maui Tongatapu saloje, 13 a.), kiklopinių statinių, laiptuotų piramidžių griuvėsių (Mahaiatea šventykla Tahiti saloje, 18 a.), maorių statinių, vadinamųjų pataka (Velykų saloje), gausu petroglifų (Markizo, Velykų salose). Liaudies architektūroje vyrauja stačiakampio (kartais ovalo ar apskritimo) plano gyvenamieji namai, stogai dvišlaičiai, dažniausiai dengti žole, puošti spalvotais medžio drožiniais. Maorių tautos gyvenvietėms būdinga pagrindinė aikštė su svarbiausiu pastatu – susirinkimų namu, vadinamuoju marae.
Nacionalinio kapitolijaus pastatų kompleksas Melekeoke (Palau)
17 a. kartu su atvykusiais į šalį krikščionių misionieriais, pirkliais, naujakuriais iš Europos, Šiaurės Amerikos ir kitų šalių įsitvirtino Vakarų Europos architektūros stiliai. Pastatyta miestų, susiklostė kolonijinė vietinė architektūra.
Naujosios Zelandijos architektūra
2271
-Okeanija; Okeanijos kultūra