Okeãnijos dail
Melanezijoje Muna saloje išliko spalvotų uolų piešinių. Nuo seniausių laikų plėtojama taikomoji dekoratyvinė dailė (medžio drožyba, keramika), daromos ir puošiamos kanojos. Tapyta ant palmių lapų plokščių. Gausioje sodraus kolorito ornamentikoje vyrauja susipynusios linijos, stilizuoti žmonių veidų, žuvų, paukščių atvaizdai. Itin meniški Fidžio saloje audžiami audiniai iš šilkmedžių žievės, Kadavu salos, Rewos provincijos keramikos dirbiniai, dekoruoti apibendrinto, stilizuoto piešinio ornamentais, t. p. medinės kuokos (vėliau šie dirbiniai išpopuliarėjo suvenyrų gamyboje).
moajai (moai) Rapa Nui nacionaliniame parke Velykų saloje (10–16 a.)
Melanezijoje gausu spiralės ornamentu dekoruotų ritualinių kirvukų, buitinių rakandų, puoštų geometriniais raštais ir stilizuotais žmonių veidų, paukščių atvaizdais. Išliko Lapitos kultūros (buvo labai paplitusi Okeanijoje) keramikos liekanų. Naujojoje Kaledonijoje rasta 1350–250 pr. Kr. lipdytų molio su augalinėmis, kriauklių, smėlio priemaišomis, dantiniu geometriniu ornamentu dekoruotų dirbinių. Seniausi žinomi Polinezijos meno kūriniai – kaulo raižiniai, piešiniai uolose, gausiais vingiuotų linijų ornamentais puošti medžio dirbiniai, papuošalai, figūrėlės iš kaulo ir nefrito. Velykų salos Rapa Nui nacionaliniame parke išliko 887moajai – rapaniujų tautos iš tufo sukurtos monumentalios statulos (statytos apie 10–17 a.), išdėstytos salos pakrantėse (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1995).
Plėtoti amatai – audimas iš lino, pynimas, medžio drožyba, juvelyrika (naudotos mėlynos perlamutrinės spalvos paua kriauklės), skobtos valtys. Išsiskiria Havajų amatai: medžio raižyba, ornamentuotų audinių, apsiaustų, šalmų, paukščių plunksnomis puoštų perukų, ritualinių kaukių, žmonių figūrėlių su kiaušinio formos galva gamyba; statomi ir laivai. Daugelyje salų paplitusios tatuiravimo tradicijos tęsiamos iki šiol. Maorių kūnus dažniausiai puošia vadinamasis moko – piešinys, liudijantis apie vyro jėgą ir moters erotiškumą: žemyn nuo kaktos nosies link piešiamos linijos simbolizuoja protėvius (tipuna), tarp nosies ir smakro apačios – vaikus; abiejose nosies pusėse ištatuiruotos spiralės liudija gyvenimo alsavimą – jį dievas Taane įkvėpė į moters pavidalą, kurį buvo sukūręs iš raudonojo molio. Tikima, kad ištatuiruoti simboliai saugo ir neleidžia iškrypti iš lemties kelio, o po mirties jie padeda sielai rasti išėjimą iš kūno ir tapti nemirtingai.
Tradiciškai buvo skobiamos arba medžio kamiene išdeginamos kanojos. Religinėms apeigoms, karams, žvejybai, prekybai gamintos kanojos skiriasi korpusų dizainu, dydžiu, statybos technika, įranga, puošyba (būdinga kaulų, kriauklių, lapų, pluksnų motyvai, žmonių figūrėlės). Kurta medinė, dažniausiai paviršių skaidant į raiškius, sudėtingus filigranus ir užraitus, akmeninė, gausiai hieroglifais išrašyta sakralinės paskirties monumentalioji skulptūra, reljefai, plokštės. Kiek kitokios Velykų saloje kurtos medinės kulto ir suvenyrinės statulėlės moai kavakava, vaizduojančios išsekusių, su išsikišusiais šonkauliais vyrų figūras; dažniausiai jos nešiotos ant kaklo. Mikroneziečių skulptūra statiška, būdinga apibendrintos figūros.
Nuo 17 a. tradicinės Okeanijos dailės plėtotei įtakos turėjo kolonizatorių kultūra, todėl sunyko meno ir amatų tradicijos, dirbiniai neteko unikalumo (vėliau išpopuliarėjo suvenyrų gamyboje). Okeanijos dailė turėjo įtakos fovizmo, kubizmo, postimpresionizmo, ekspresionizmo raidai, P. Gauguino, M. Ernsto ir kitų dailininkų kūrybai.
-Okeanija
2271