Oklahomà (Oklahoma), OK, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų vidurinės dalies pietuose.
Plotas 177 900 km2. 4,02 mln. gyventojų (2022).
Centras – Oklahoma City (694 800 gyventojų, 2022; aglomeracijoje 1,19 mln. gyventojų); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Tulsa (411,9; aglomeracijoje 722,8), Normanas (129,6; priklauso Oklahoma City aglomeracijai), Broken Arrow (117,9; priklauso Tulsos aglomeracijai), Edmondas (96,3), Lawtonas (91,5).
Oklahomos valstijos centras Oklahoma City
Indėnų rezervacijos. Diduma Oklahomos teritorijos yra Didžiosiose lygumose. Šiaurės rytuose įsiterpia klintinė Ozarko plynaukštė (joje daug karstinių reljefo formų, karstinių urvų), pietryčiuose – Ouachitos kalnai.
Klimatas subtropinis, pereinamasis iš jūrinio (rytuose) į žemyninį (vakaruose). Per metus iškrinta 500–1000 mm kritulių. Dažni tornadai. Per Oklahomą teka Misisipės dešinieji intakai – Arkanzasas (ir jo didžiausi intakai – Cimarronas, Canadianas, Neosho), Red Riveris (juo eina Oklahomos ir Teksaso valstijos riba). Apie 200 dirbtinių ežerų; didžiausi – Didysis o’ the Cherokees ežeras, Texoma, Eufaula, Oologah, Keystone’as.
Dirvožemiai daugiausia kaštonžemiai, juosvažemiai, rūgštžemiai. Vakarinėje dalyje yra išlikusios natūralios prerijų augalijos, rytuose – klevų‑ąžuolų‑lazdynų ir kitokių miškų. Daug gamtos parkų (Quartz Mountaino, Beavers Bendo, Robbers Cave’o, Lake Murray).
Tulsa
Gaunama nafta, gamtinės dujos (Oklahomos vidurinėje ir vakarinėje dalyje), kasama akmens anglys, akmens druska, gipsas, klintys, švino, cinko rūdos, molis, laužiamas granitas. Naftos perdirbimas, naftos ir dujų verslovių įrangos, lėktuvų variklių, oro kondicionierių gamyba, maisto (mėsos, malimo), chemijos (padangų), biotechnologijų pramonė. Svarbiausi pramonės centrai – Oklahoma City ir Tulsa.
Auginama kviečiai, kukurūzai, sorgai, sojos, mėlynžiedės liucernos, arachiai, melionai, arbūzai, vaismedžiai, vilnamedžiai. Veisiami mėsiniai ir pieniniai galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Turizmas; Anadarko turizmo centras (muziejai – Nacionalinis žymių Amerikos indėnų, Pietų lygumų indėnų; rengiama rodeo, įvairios šventės, parodos).
Valstijoje tankus geležinkelių ir plentų tinklas, daug naftotiekių ir dujotiekių. Laivuojama Arkansaso upė (didžiausi uostai – Tulsa, Muskogee). Oklahoma City ir Tulsos tarptautiniai oro uostai. Oklahoma City ir Lawtone yra karinių bazių.
Istorija
Pirmasis į dabartinės Oklahomos teritoriją 1541 atkeliavo ispanų tyrinėtojas F. Vázquezas de Coronado, 17 a. pradžioje – prancūzų prekiautojai ir medžiotojai. Nuo 17 a. pabaigos regionas priklausė Prancūzijos kolonijai Luizianai, 1803 su visa Luiziana nupirktas Jungtinių Amerikos Valstijų.
1815–40 į dabartinę Oklahomą perkelti indėnai iš Alabamos, Floridos, Džordžijos, Misisipės ir Tenesio; 1830 sudaryta savavaldė vadinamoji Indėnų teritorija (atiduota indėnams neva amžinam naudojimui). Per Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinį karą (1861–65) indėnai palaikė Pietų Konfederaciją.
Oklahomos teritorijoje radus naftos nuo 1889 čia ėmė plūsti baltaodžiai kolonistai. 1890 Indėnų teritorijos pietvakarinėje dalyje sudaryta Oklahomos teritorija. 1907 abi teritorijos (Indėnų ir Oklahomos) suvienytos į Oklahomos valstiją (Jungtinių Amerikos Valstijų 46 valstija).
20 a. Oklahoma buvo vienas svarbiausių Jungtinių Amerikos Valstijų naftos ir dujų pramonės centrų. Nuo 20 a. pabaigos stiprėja Oklahomoje gyvenančių indėnų kilmės gyventojų tautinė savimonė ir pilietinis aktyvumas.