Okõs áukštupio kunigaikštỹstės, 13 a. antros pusės–15 a. senrusių žemės abiejose Okos aukštupio pusėse ir į pietus nuo jos intako Ugros. Susidarė iš 1246 žuvusio Černigovo kunigaikščio Michailo Vsevolodovičiaus palikuoniams atitekusios Černigovo žemės rytinės dalies. Paveldėtojams jas dalijantis susmulkėjo iki daug mažų kunigaikštysčių; žymesnės: Beliovo, Karačevo, Kozelsko, Mezecko, Mcensko, Mosalsko, Novosilio, Odojevo, Peremišlio, Vorotinsko. Karačevas pateko į Lietuvos įtaką dar valdant Algirdui. 1404 Vytautui prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) prijungus Smolenską, 1408 buvo susitarta su Maskva dėl LDK ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės (MDK) sienos Ugros upe. Okos aukštupio kunigaikštystės, esančios į vakarus nuo Okos aukštupio – Karačevas, Kozelskas, Mcenskas, Mosalskas, – buvo prijungtos prie LDK. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis, naudodamasis vidaus kovomis MDK, apie 1455 prijungė Peremišlį ir kitas kunigaikštystes, esančias Okos aukštupio rytiniame krante. Vieni kurios nors šeimos Okos aukštupio kunigaikščiai pripažino Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžią, kiti – Maskvos didžiojo kunigaikščio. Nuo 15 a. 9 dešimtmečio pabaigos stiprėjanti MDK ėmė kištis į Okos aukštupio kunigaikščių tarpusavio vaidus ir savo vasalų gynimo dingstimi prijunginėti ir LDK vasalines kunigaikštystes. 1492 tarp MDK ir LDK kilus karui, MDK kariuomenė Okos aukštupio kunigaikštystes užėmė. Pagal 1494 taikos sutartį jos liko MDK.
-Beliovo kunigaikštystė; -Karačevo kunigaikštystė; -Kozelsko kunigaikštystė; -Mezecko kunigaikštystė; -Mcensko kunigaikštystė; -Mosalsko kunigaikštystė; -Novosilio kunigaikštystė; -Odojevo kunigaikštystė; -Peremišlio kunigaikštystė; -Vorotinsko kunigaikštystė
683