oksalo rūgštis

oksalo rūgštis

oksãlo rūgšts, rūgštỹnių rūgšts, H₂C₂O₄, viena paprasčiausių dikarboksirūgščių. Bespalviai higroskopiški kristalai. Molekulinė masė 90,04. Lydymosi temperatūra 189,5 °C. Sublimuoja (125 °C), tirpsta vandenyje, dietileteryje, etanolyje. Ore lengvai sudaro patvarų kristalohidratą H₂C₂O₄·2H₂O. Su daugeliu metalų sudaro vandenyje gerai tirpstančius kompleksinius junginius (šia savybe naudojamasi rūdims šalinti). Viena stipriausių organinių rūgščių. Vykstant cheminėms reakcijoms ji yra reduktorius. Su hidroksidais ir šarminių metalų karbonatais sudaro druskas, su alkoholiais – esterius. Oksalo rūgšties druskos ir esteriai vadinami oksalatais, pvz., kalio oksalatas KOOC–COOK, dietiloksalatas C₂H₅OOC–COOC₂H₅.

Kai kurių metalų oksalatai kaitinami lengvai skyla į metalo oksidą ir gryną metalą, pvz., kaitinant geležies oksalatą susidaro piroforiški geležies milteliai, galintys savaime sprogti ore. Oksalo rūgšties yra rūgštynėse, špinatuose, rabarbaruose, juoduosiuose serbentuose. Gaunama oksiduojant alkoholius, diolius, sacharidus, acetileną, etileną, propileną. Oksalo rūgštis naudojama odų, tekstilės pramonėje, cheminėje analizėje, esteriai – kaip tirpikliai. Organizme susidarę oksalatai gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimų (susidaro tulžies pūslės, šlapimo takų akmenys). Oksalo rūgšties ilgalaikio poveikio koncentracijos ribinė vertė 1 mg/m³, trumpalaikio 2 mg/m³.

1507